Šių metų gegužės mėnesį „Romuvos“ progimnazijoje buvo įgyvendinamas Nacionalinio egzaminų centro vykdomo tęstinio (2012-2015 m. laikotarpiu) projekto „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ II etapas. Šis etapas yra vykdomas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonę „Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas“.
Būtent ši priemonė prisidės prie švietimo sistemos uždavinio – tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą – įgyvendinimo. Šio inovatyvaus, kompleksiško, atliepiančio pažangias įvairių šalių švietimo tobulinimo tendencijas, projekto tikslas – plėsti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos gebėjimus, įvertinti mokinių pasiekimus, užtikrinti geresnį ugdymo(si) proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokytojo bei mokyklos darbo efektyvumą. II projekto etape plėtojami jau sukurti vertinimo įrankiai, pagrįsti nauja mokinių pasiekimų vertinimo programų rengimo metodika ir vykdomi moderniais statistinės analizės metodais. Taip pat kuriami ir nauji vertinimo įrankiai, padėsiantys parengti metodikas, kad mokyklos galėtų pritaikyti šiuos vertinimo įrankius, norėdamos pagerinti savo darbo kokybę, o savivaldybės – priimti duomenimis grįstus vadybos sprendimus.
Siekdama prisidėti prie bendrojo ugdymo mokyklos mokinių pasiekimų vertinimo kultūros tobulinimo, suderinto vertinimo sistemos pagrindų kūrimo, įgyvendinti abipusio bendradarbiavimo tikslą – šalies bei mokyklos lygmeniu tobulinti mokinių pasiekimų testavimo procedūras bei plėsti standartizuotų testų duomenų panaudojimą ugdymo kokybei gerinti, „Romuvos“ progimnazija dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinio egzaminų centro veiksmo tyrime „Standartizuotų testų taikymas mokyklose 2013 m.“. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip standartizuotus testus galima racionaliai panaudoti mokyklų darbo gerinimui. Būtent – kartu suformuoti mokytojų požiūrį į duomenis apie mokinių pasiekimus kaip svarbų šaltinį ugdymo kokybei gerinti, ugdymo kiekvienam nuostatai įtvirtinti, tobulinti kasdienio vertinimo klasėje sistemą/metodiką bei diferencijuotą ir individualizuotą ugdymą. Tyrime dalyvavo 4 ir 8 klasių mokiniai. Tyrimui buvo panaudoti projekto „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ metu sukurti pradiniam ir pagrindiniam ugdymui skirti testai: gimtosios (lietuvių) kalbos skaitymo ir rašymo bei matematikos – 4 klasei; gimtosios (lietuvių) kalbos skaitymo ir rašymo, matematikos ir istorijos – 8 klasei. Nacionalinis egzaminų centras parengė visą reikiamą testavimo medžiagą, mokyklai pateikė vykdymo tvarką, specialią formą duomenų suvedimui ir apdorojimui, kad būtų galima, pasinaudojant testų duomenimis, apskaičiuoti ir parengti išsamų mokyklos, kiekvienos klasės ir kiekvieno vaiko mokymosi pasiekimų statistinį aprašą (profilį), kuriame vaizdžiai pateikta esminė lyginamoji visų testuojamų dalykų rezultatų informacija. Egzaminų centras įsipareigojo teikti mokyklai grįžtamąjį ryšį apie veiksmo tyrimo rezultatus. II etapo metu „Romuvos“ progimnazija, panaudodama visus pateiktus standartizuotus įrankius, užtikrino sklandžią vykdymo tvarką, testų administravimo patikimumą, saugų duomenų suvedimą į Nacionalinio egzaminų centro parengtas elektronines formas bei projekto veiklos, eigos sklaidą ir organizuotų testų rezultatų pristatymus bei aptarimus mokyklos bendruomenėje.
Reiktų pabrėžti, jog abu projekto etapai apima šias veiklas: standartizuotų programų rengimas; standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengimas; standartizavimo procedūrų aprašo rengimas; standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių rengėjų mokymai.
II projekto etape tęsiamas pradėtas darbas, kuriant vertinimo įrankius ir kitiems mokomiesiems dalykams: 2 klasei: diagnostinis mokinių pasiekimų vertinimo įrankis (programa ir vertinimo instrumentas); 4 klasei: Pasaulio pažinimo standartizuota programa ir užduotys bei testai; 8 klasei: Gamtos mokslų, Socialinių mokslų (I projekto etape sukurta istorijos dalyko programa bus papildyta geografijos dalyko programa), Lietuvių gimtosios kalbos standartizuota programa bus papildyta kalbos sistemos supratimo dalimi.
Svarbus II etapo akcentas - konsultacijos ir mokymai testų klausimų, užduočių rengėjams, vertinimo ekspertams, švietimo vadybininkams. Šio projekto metu yra buriamos ir mokomos dalykų specialistų grupės, pajėgios ateityje savarankiškai tęsti pradėtus darbus bei konsultuoti kitų ugdymo sričių specialistus, vesti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus mokinių pasiekimų vertinimo tema. Reiktų paminėti, jog I-ajame projekto etape dalyvavo šios mūsų mokyklos mokytojos: G. Kančelskytė (pradinės klasės), M.Viltrakienė (lietuvių kalba), E. Motiejūnienė (matematika). Šiuo metu II-ajame projekto etape dalyvauja istorijos mokytoja V. Samuilytė. Matematikos mokytoja, atsakydama į klausimą – kaip standartizuotų vertinimo įrankių parengimas ir taikymas praktikoje pakeis dabartinę švietimo sistemos tvarką – teigė, jog standartizuoti testai padės greičiau įvertinti mokinių bendrąsias žinias ir gebėjimus. Istorijos mokytoja teigė, jog bus pasiekta bendrų susitarimų bei bus padėti konceptualūs ir praktiniai pagrindai vieningai, suderintai bendrojo ugdymo mokinių pasiekimo vertinimo sistemai sukurti. Matematikos mokytoja, atsakydama į antrą klausimą – kaip sukurti standartizuoti vertinimo įrankiai įtakos asmeninį pedagoginį darbą – teigė, jog išmoko tinkamai sudaryti užduotis, padedančias patikimiau įvertinti mokinių žinių lygį, o testų sprendimas ir analizė jau padeda konkrečiai kiekvienam mokiniui tinkamai save įsivertinti. Istorijos mokytoja teigė, jog plečiasi jos asmeninė kompetencija vertinant mokinių pasiekimus. Kalbėdama apie įspūdžius, parsivežtus iš mokymų Vilniuje, matematikos mokytoja pasidžiaugė, jog seminarus vedė kvalifikuoti specialistai, turintys didelę testų kūrimo patirtį. O istorijos mokytojai patiko tai, jog mokymų metu dėmesys buvo skiriamas ne tik teorijai, bet ir praktinių, kūrybinių, analitinių gebėjimų stiprinimui, apimant tokias veiklas kaip: užduočių kūrimas, konkrečių pavyzdžių, mokinių darbų nagrinėjimas bei vertinimas, mokinių pasiekimų tyrimų rezultatų analizė.Vykdant šį projektą, didelis dėmesys yra skiriamas mokinių pasiekimų lygio nustatymui, suderintos vertinimo sistemos, sąlygojančios kompetetingiau planuoti mokymą(si), sudarymui, strategijų, kurios padėtų įveikti mokymosi trikdžius, įgyvendinimui. Reiktų paminėti svarbią II-ojo etapo naujovę - elektroninės informacinės sistemos naudojimas, norint rinkti ir apdoroti vertinimo duomenis, kurti testų užduotis el. erdvėje, pateikti standartines, automatizuotas rezultatų ataskaitas mokykloms.
Tikėtina, jog „Romuvos“ progimnazijos indėlis į šį projektą prisidės prie svarbių rezultatų, tokių kaip: ugdymo turinio formavimo specialistų gauta galimybė objektyviau įvertinti esamą situaciją bei formuoti ugdymo turinį; steigėjui teikiama vertinimo rezultatų nešališka informacija apie pasiekimų lygio įvairovę, padedančią įvertinti švietimo prieinamumą bei lygybės principų įgyvendinimą, priimant pagrįstus sprendimus; standartizuoti (įsi)vertinimo įrankiai mokykloms, mokytojams ir mokiniams, leidžiantys pasitikrinti, koks yra mokyklos, klasės ar mokinių pasiekimų lygis bendrųjų programų aprašytų siektinų mokinių pasiekimų atžvilgiu; objektyvios informacijos pateikimas apie vaiko pasiekimus tėvams. Todėl norint padėti konceptualius ir praktinius pagrindus vieningai, suderintai bendrojo ugdymo mokinių pasiekimo vertinimo sistemai sukurti, būtina parengti standartizuotas programas bei jas atitinkančius užduočių pavyzdžius.
Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ
