Vijolių vidurinėje mokykloje organizuojamos perspektyvių sportininkų, atvykusių į 8–11 klases, krikštynos.
Vijolių vidurinės mokyklos archyvo nuotr.

Kasmet Vijolių vidurinėje mokykloje organizuojamos perspektyvių sportininkų, atvykusių į 8–11 klases, krikštynos. Keleri metai iš eilės jos buvo rengiamos stovyklose už miesto. Šiais metais nuspręsta krikštynas organizuoti mokykloje, į veiklą įtraukiant visus 8–12 klasių mokinius. Vieną lapkričio pavakarę mokykla virto Sočio žiemos olimpinių žaidynių „arena“. Krikštijami sportininkai turėjo įveikti jiems paruoštas kliūtis (stoteles), kurioms užduotis rengė patys mokiniai.
Į mokyklą patekti reikėjo pro „muitinę“, kurioje laukė griežtas kišenių patikrinimas, konfiskuota daug „narkotikų“ ir kitų draudžiamų daiktų, už pasipriešinimą sportininkai buvo surakinami netikrais antrankiais, gavo „lazdų“. Už prasižengimus visi buvo pamokyti sveikos gyvensenos – iš vandens kubilo reikėjo vien dantimis sužvejoti obuolį ir tik po to buvo leista keliauti į antrąją stotelę pasitikrinti sveikatos. 10B klasės medikų komanda atrodė kaip tikra. Besitikrindami sveikatą, visi sportininkai susirgo keista „raudonuke“ – nuo guašo paraudo skruostai, kaktos. Pasirodo, tai – geros sveikatos požymis, leidžiantis dalyvauti Žiemos olimpinėse žaidynėse.
Žaidynėms mokyklos aplinka pakeista neatpažįstamai. Laiptai virto balta sniego trasa, sienos „apledėjo“. Pirmojoje rungtyje – „laiptakovėje“ – buvo pasirūpinta net tuo, kad dalyviams tikrai nebūtų šalta tokiomis atšiauriomis žiemos sąlygomis. Rungtyniauti reikėjo vilkint sunkius kailinius, nešti pilną kuprinę ir būtinai padėti draugui, kurio koja buvo patikima virve pririšta prie „alpinisto“ kojos. Sėkmingai įveikę „laiptakovę“, dalyviai antrojo aukšto koridorius bandė kuo greičiau įveikti „riedslėjaus“ rungtyje. Ši rungtis – patobulintas bobslėjaus variantas, vietoj specialių rogučių panaudotos riedlentės, pasirūpinta neperšlampama celofanine apranga bei patikimais šalmais. Jei beskubant laimėti, kuriam nors „sustreikuodavo“ sveikata – mokytojų kambaryje veikė „reanimacija“. Mokytojos L. Kaselienė ir Z. Šimkuvienė pasirūpino, kad kiekvienas atvestasis sutriktų: priimamojo kušetė, balti chalatai, švirkštai, lašelinė, kraujo perpylimo maišeliai – viskas atrodė tikra. Griežtos gydytojos atvestąjį tuojau pat aprengdavo tramdomaisiais marškiniais, matuodavo temperatūrą, ruošdavosi leisti vaistus. Daugumos veiduose kelias akimirkas šmėkšteldavo siaubas.
12B klasės mokiniai kartu su auklėtoja aktų salėje įkūrė visą „olimpinį kaimelį“, jame laukė jau tradicinėmis tapusios užduotys – „padžiauti“ visos komandos drabužius (perverti virvę per viršutinius drabužius ir paskui juos nusirengti), „džiovinti“ batus, o paskui iš bendros krūvos užrištomis akimis išsitraukti savo. Ištrūkę iš dvyliktokų gniaužtų ir gavę dar vieną „parašą“, nuskubėjo į „ledolendą“. „Ledolendas“ – nauja žiemos sporto šaka, kurios esmė – kuo greičiau nuridenti ledo kamuoliuką aplink pusnis, o rungtį baigti po tris sušokus į vieną slidžių porą.
Daug matę ir patyrę sportininkai pagaliau priartėjo prie pagrindinės šventės vietos – „Olimpo kalno“ sporto salėje, tačiau taip lengvai jų niekas neįleido, liepė įveikti „dopingo kontrolės“ punktą. Jiems teko išgerti citrinų gėrimo be cukraus ir įšliaužti į salę tuneliu, pilnu kamuoliukų.
Prasidėjus šventinei daliai, šoko Vijolių vidurinės mokyklos judesio ir plastikos kolektyvas „V“ (vadovė. V. Medžiaušienė), sportininkus sveikino „Olimpo dievai“ – treneriai, mokyklos direktorė. Sportininkai dar turėjo pademonstruoti sportinį meistriškumą „dievams“, tik po to jiems įteikti meniški mokytojos L. Kaselienės sukurti krikšto pažymėjimai, pavaduotoja sporto reikalams V. Vaičeliūnienė pakvietė pakrikštytuosius į furšetą.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ