Priesaikos dienos Vinco Kudirkos progimnazijos penktokai ypač laukia: juk po to jie taps tikrais kudirkiečiais.
V. Kudirkos progimnazijos archyvo nuotr.

Kai mokiniai baigia pradžios mokyklą ir pereina į progimnaziją, jiems „leidžiama“ adaptuotis, apsiprasti, o tuomet jie kviečiami į smagią, bet iškilmingą šventę, informuoja mokytoja Rita Samoškienė. Tos šventės - Priesaikos dienos - Vinco Kudirkos progimnazijos penktokai ypač laukia: juk po to jie taps tikrais kudirkiečiais.
Šventės pradžioje ir penktokai, ir jų krikštatėviai aštuntokai susidomėję žiūrėjo filmuką apie mokyklos istoriją, šventes, džiaugėsi ekrane išvydę pažįstamus veidus. Mokyklos muziejuje mokiniai dar papildė savo žinias apie mokyklą, daktarą Vincą Kudirką, sužinojo, kodėl mokykla pavadinta jo vardu, smagiai krizeno vartydami senuosius mokyklos albumus. Vėliau aštuntokai mažuosius draugus mokė lygiuoti, žygiuoti, pasisukti į kairę ir į dešinę (čia kilo didelių problemų: o kaip prisiminti, kur kairė, kur dešinė). Klausydami mokytojos D. Kunickaitės sekamos pasakos penktokai tapo aktyviais jos veikėjais: šoko, lipo kopėčiomis, dainavo, šokinėjo su kamuoliais, tūpčiojo. Prisižaidę mokiniai keliavo į aktų salę ir ten kartojo mokytojos R. Bizauskienės tariamus priesaikos žodžius. Susikaupę, rimti prie mokyklos vėliavos vyresniųjų draugų akivaizdoje mokiniai prisiekė elgtis ir mokytis taip, kad visada būtų šaunūs kudirkiečiai. O priesaikos žodžius penktokai patvirtino savo parašais.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ