Taigi, kas nutiko, kad brandos atestato įteikimo šventė tapo didelių išlaidų ir nevaldomo šėlsmo puota. Ir kokia turėtų būti šventė, kad mokiniui taptų įsimintina, klausiame psichologo Pauliaus Skruibio.
Gretos S. nuotr.

Erika GERYBAITĖ

Džiaugsmo ir išsivadavimo šventė
,,Nesu linkęs išleistuvių sureikšminti, bet suprantu, kad tai svarbi diena mokiniams, jų tėvams, mokytojams. Mokyklos baigimas iš tiesų yra neeilinis įvykis, tai žingsnis į savarankišką gyvenimą. Nors reikėtų pripažinti, kad kai kuriems mokiniams tai prilygsta išsivadavimui nuo nevykusių klasės santykių, reikalavimų, įsipareigojimų ir t. t.
Kaip specialistas, labiau žvelgiu iš problemiškos pusės, todėl galiu pasakyti, kad ne visiems mokiniams mokykla yra labai „fainas“ reikalas. Yra daug žmonių, kurie laukia nesulaukia, kada ją pabaigs“, - sako psichologas.

Šventės sėkmė – gebėjimas ir noras dalytis kūryba
Ir visgi, kur geriau švęsti išleistuves: mokykloje, restorane? Pasak psichologo, visur yra savų privalumų ir trūkumų. Jei šventė rengiama mokykloje, pati atmosfera gali būti jaukesnė, priimtinesnė.
Kita vertus, galbūt ne visose mokyklose galima sėkmingai tą šventę organizuoti. Restoranas – papildomos išlaidos. Nepamirškime to, kad visi mokiniai yra skirtingų socialinių sluoksnių ir skirtingos finansinės padėties. Todėl rinkliavos restoranams ar sodyboms gali būti sunki našta mokinių tėvams. Be to, tai negarantuoja įsimintinos šventės.
Šventės įsimintinumui vieta nėra tokia svarbi. Svarbu yra teigiamos emocijos, suteikiančios išleistuvių šventei ypatingą nuotaiką, išskirtinumą. Tai ir dalijimasis kūryba, ir bendros akimirkos, praleistos kartu ruošiantis šventei, ir nuoširdūs žodžiai bei bendravimas su galbūt paskutinį kartą matomais bendraklasiais, jų tėvais ir mokytojais.

Kada ta mokykla pasibaigs
,,Mano išleistuvių vakaras vyko mokykloje, - prisimena Paulius Skruibys. - Labiausiai įsimintinas turbūt buvo bendravimas su klasiokais ir jų tėvais. Man patiko, kad tame vakarėlyje dalyvavo tėvai. Kai kurių net nepažinojau, tačiau buvo įdomu su jais pabendrauti visai kitokioje atmosferoje. Kai mokykla baigta, žymiai laisviau jautiesi. Iš tiesų aš buvau tas, kuris laukė, kada ta mokykla pasibaigs ir man mokyklos baigimas buvo didelė šventė vien dėl to, kad nebereikės jos daugiau lankyti.“

Jaunatviška naktis mokykloje
ES Projekto ,,T klasė“ vadovė Jūratė Jadkonytė-Petraitienė pasisako už kuklias jaunatviškas išleistuves mokykloje: ,,Man patinka idėja ,,naktis mokykloje“. Juk tai atsisveikinimo vakaras. Gražus, jaunatviškas žingsnis į gyvenimą. Daugiau negrįši. Tad kodėl nepabuvus toje aplinkoje kitaip, išradingai. Juk galima vakaro metu žiūrėti sukurtus mokinių filmus, sukti nuotraukų skaidres. Visi filmuojame, fotografuojame - tad sudėti į bendrą archyvą įrašus nėra sudėtinga. Daugelyje mokyklų pamirštas mūsų laikų smagiausias renginys – diskotekos. Mokytojai nerimauja, kad nėra apsaugos. Tačiau ar jos reikėtų, jei išleistuvėse aktyviai sudalyvautų ir tėvai. Jiems siūlyčiau perduoti visą atsakomybę už saugumą ir patikėti mokyklos raktus. Tarp kitko, mūsų ES projekto ,,T klasė“ apklausos duomenimis, daugelis pedagogų pasisako, kad išleistuvės būtų švenčiamos mokykloje. Gražios ir prasmingos, skatinančios prisiminimus veiklos gali būti labai daug. Siūlyčiau neapsiriboti tik užstalėmis. Vestuvinių švenčių bus daug. O išleistuvės vienintelės. Iš savo išleistuvių prisimenu, kad naktis mokykloje su diskoteka aktų salėje, vaišėmis valgykloje, atvira sporto sale ir saulės pasitikimu ant rajone esančio viaduko buvo kukli. Tačiau jausmas buvo labai geras. Viskas sava, pažįstama, jauku. Galbūt dėl to kirbėjo kupinas vilčių pasaulio užkariavimo jausmas.“

Asta Stašaitytė: ,,Išleistuvės primena baisias amerikoniškas vestuves“
,,Jeigu kalbame apie šių dienų išleistuves, kurios primena baisias vestuves, tai nei tokių vestuvių, nei tokių išleistuvių nenorėčiau. Šventės mokykloje – tai didelis sambūris su visada padidinta rizika. Jei visi sutaria ir bendruomenė prisiima atsakomybę, tai labai smagu paskutines akimirkas praleisti mokykloje. Viskas priklauso nuo situacijos. Jei nekenti mokyklos, tai ir nenori joje švęsti. Mūsų išleistuvių vakarinė dalis vyko ne mokykloje, užsakytoje salėje. Nieko prabangaus.
Kas labiausiai įsiminė? Tradicijos - sulaukėme rytinės saulės. Iki ryto šventėme, dainavome susėdę ant grindų salėje, po to važiavome prie jūros. Tai buvo pirma naktis iki ryto, iki saulės pasitikimo. Suvokėme, kad tai buvo paskutinės valandos, kurias galėjome leisti kartu. Buvo ir linksma, ir graudu, visko buvo.
Jei būtų mano valia, aš supaprastinčiau šventę: jokių suknių, jokių ištaigų. Manęs netrikdytų ir žygis į gamtą. Juk smagu būtų visiems susirinkti prie laužo ir dainuoti.“

Nomeda Marčėnaitė: ,,Nebūk blakė, pagrok Bachą“
„Mano išleistuvės vyko Vilniuje, tuometiniame restorane ,,Palanga“. Kai baiginėjau mokyklą, tada prašmatnias sukneles reikėjo siūtis. Į šventę išėjau kukliai apsirengusi. Labiausiai įsiminė, kaip vakare ėjome pas klasioko tėvą Leonardą Gutauską. Atsimenu, kaip Leonardas įkalbinėjo žmoną pagroti Bachą, sako: „Nebūk blakė, pagrok Bachą.“ Visiems buvo labai smagu, nepaisant to, kad kartu dalyvavo ir tėvai.
Šiandien vaikų vietoje jokių restoranų nesirinkčiau, per daug formali aplinka. Nesirinkčiau ir mokyklos – juk joje ir taip atsibūna. Yra tiek visokių galimybių. Siūlyčiau daugiau išradingumo ir iniciatyvos iš mokinių pusės. Šampano taurę išgerti galima ir pačioje mokykloje - nematau nieko blogo. Tačiau puikiai žinome, kad dažniausiai šampano taurės neužtenka ir kaip po to baigiasi tokios išleistuvės.“

Edita Mildažytė: ,,Mes visą gyvenimą šokdavome aktų salėse“
„Mūsų laikais išleistuvės būdavo viena vakarinė dalis. Įteikdavo atestatus, o tada - diskoteka... Prisimenu, kaip valgykloje tėvai slapta „baliavodavo“. Aš čia didelės dramos nematau, bet suprantu, kad dabar išleistuvės yra labai pakitusios ir paverčiamos kažkokiu keistu komerciniu renginiu. Mano ir visų abiturientų išleistuvės tais laikais vykdavo mokykloje, kitur jos ir negalėjo vykti. Jokių pinigų niekas nerinkdavo, buvo iš esmės draudžiama. Jei atvirai, man pačiai iš to vakaro niekas neįsiminė. Žinoma, atsimenu, kaip gavau atestatą, yra nuotraukos. O daugiau... Labiau atsimenu mūsų privačius atsisveikinimus, kai mes patys rengdavome vakarėlius.
Pritarčiau, jei išleistuvės būtų tokios pat ir šiandien. Žinoma, jei ten būtų vartojamas alkoholis, tai mokykla tam nėra tinkama vieta. Tačiau jei tai šokiai aktų salėje, einama pasitikti saulės, tai kuo ta mokykla yra blogai? Gražu būtų, jei iškilmingoji dalis - atestatų įteikimas, pasveikinimas – būtų bendras renginys mokykloje. O toliau galėtų susitikti klasės, kad ir privačioje erdvėje. Ir nemanau, kad ten turi sueiti visi tėvai. Aš nėjau nė į vieno savo vaiko išleistuvių šventę, nes tai ne mano šventė. Žinoma, sudalyvavau atestatų įteikime, vaikus pasveikinau, man buvo labai smagu ir miela. Tačiau nesuprantu, kodėl turiu makaluotis su žmonėmis, kurių nepažįstu (bendraklasių, jų tėvų, mokytojų). Tai ko man ten eit? Išleistuvių vakaras gerokai išpūstas, kur negali suprasti, ar tėvų komiteto pirmininkei jis reikalingiausias, ar mokyklos bendruomenei, ar dar kam nors.“

,,Mokykla skirta ne baliams“
Šiaulių universiteto gimnazijos kuratorė Irma Bačiulienė, kuri jau ne pirmus metus organizuoja dvyliktokams išleistuvių šventę, sako, kad išleistuves organizuoja ten, kur pageidauja vaikai.
,,Jei jie pageidautų surengti išleistuves mokyklose, mes prisidėtume prie šios šventės organizavimo visomis savo išgalėmis. Žinoma, būtų daugiau vargo su maistu, o dėl vedėjų problemų, manau, nekiltų, nes juk jiems nėra skirtumo, kur atvažiuoti. Pagrindinis privalumas švęsti mokykloje – pigiau. Trūkumas - didelės patalpos, tektų samdyti apsaugą. Be to, sodyboje ar kavinėje daug paprasčiau - sumokėjai pinigus, pabuvai ir išėjai. Niekam nereikia tvarkyti, mažiau atsakomybės ir pan. Mokykla skirta mokymuisi, o ne baliams. Netikiu, kad šventės metu mokykloje nebūtų vartojamas alkoholis. Ar galėtų tėvai perimti prižiūrėtojų vaidmenį? Žinoma, visada atsiranda keletas tokių tėvų. Tačiau mokiniai to labai nenori“, - sako I. Bačiulienė.

„Nesinori būti abiturientų aukle“
,,Per šventes niekas nenori imtis atsakomybės ir priežiūros, - sako Šiaulių universiteto gimnazijos anglų kalbos mokytojas Mindaugas Dambrauskas, kuris į išleistuves yra mokinių kviečiamas svečio teisėmis. - Juk ateinama pasidžiaugti, atsipalaiduoti, pasilinksminti, pabendrauti. Vienintelis privalumas švenčiant mokykloje – tai sava aplinka. Trūkumų daug daugiau. Kad ir alkoholio vartojimas. Nemanau, jog per tokią šventę būtų apsieita be jo. Tai prieštarauja mokyklos vidaus taisyklėms, todėl kiltų daug ginčų su abiturientais, jų tėvais. Be to, reikėtų atskirai samdyti apsaugą, kuri saugotų mokyklos inventorių. Išleistuvės mokykloje sukurtų daug įtampos dėl atsakomybės. Be to, retas dvyliktokas norėtų, kad per išleistuves kartu dalyvautų ir jo tėvai, kurie stebėtų kiekvieną žingsnį. Todėl daug paprasčiau suorganizuoti išleistuvių šventę kavinėje ar sodyboje. Niekam nereikės nieko prižiūrėti, o ir pačiam norisi atsipalaiduoti, o ne būti vaikų aukle.“