Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus aktyviausi įvairių specialybių mokiniai vyko į pažintinę kelionę po vakarų Lietuvą.
Šiaulių profesinio rengimo centro archyvo nuotr.

Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus aktyviausi įvairių specialybių mokiniai vyko į pažintinę kelionę po vakarų Lietuvą. Kelionė organizuota siekiant supažindinti mokinius su vakarų Lietuvos lankomomis vietovėmis. Buvo aplankyta: legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas, Vydūno kapas, etnografinė žvejo sodyba, uostadvaris, Ventės ragas, Švėkšnos miestelis (Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, dvaras ir kt.). Visiems kelionės dalyviams didelį įspūdį paliko nuo Rambyno kalno apžvalgos aikštelių atsiveriantis kraštovaizdis, panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės (dabartinio Sovetsko) miesto bokštus.
Beje, mokiniai daug pamatė ir daug sužinojo įdomios informacijos uostadvario ir Ventės rago muziejuose. Uostadvaris yra žinybinis uostas. Išlikęs XIX a. pabaigos uostadvario švyturys, kuris šiuo metu nebeveikia, bet yra kaip apžvalgos aikštelė. Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Dauguma vykusių į ekskursiją pirmą kartą stebėjo, kur ir kaip yra žieduojami Lietuvoje gyvenantys paukščiai, sužinojo paukščių migracijos kryptis. Taip pat mokiniai žavėjosi Ventės rago toliais, kur priešingame marių krante matomi net Nidos, Preilos krantai.
Ekskursijos metu mokiniai lankėsi ir Rusnės žuvies rūkykloje, kur stebėjo žuvies rūkymo procesą bei ragavo šviežiai išrūkyto karšio.
Pakeliui į Švėkšnos miestelį, Kintuose (Šilutės rajonas), aplankytas gamtos paminklas - Didžioji tuja. Manoma, kad tai didžiausia tuja Lietuvoje, kurios aukštis yra apie 18 metrų.
Švėkšnos miestelis garsėja savo Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurios pirmtakė – medinė bažnyčia – pastatyta 1509 metais Žemaičių seniūno Mikalojaus Kęsgailo. Taip pat tam pačiam seniūnui priklausė ir Švėkšnos dvaras, kuris vėliau, kaip dukros kraitis, atiteko jos vyrui Vitebsko vaivadui Jonui Zavišui. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Platerienei.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ