Vijolių vidurinėje mokykloje organizuotos jau tradicinėmis tapusios sportininkų krikštynos. Šį kartą nekrikštytieji atsidūrė tikrame pragare.
Vijolių vidurinės mokyklos archyvo nuotr.

Vijolių vidurinėje mokykloje organizuotos jau tradicinėmis tapusios sportininkų krikštynos. Šį kartą nekrikštytieji atsidūrė tikrame pragare.
Prie mokyklos durų visų laukusi beveik tikra vienuolė I. Tamošaitienė su klapčiukais uoliai klausė paskutinės išpažinties ir visus siuntė į trečią aukštą pas negailestingas reanimacijos darbuotojas - L. Kaselienę ir Z. Šimkuvienę. Mokytojos kartu su pagalbininkais visus labai išgąsdino: jų „medicinos kabinete“ puikavosi tikras ligoninės gultas, švirkštai, senoviniai vaistų buteliai, lašelinės. „Marinamieji“, tiesa, nematė, kad defibriliatorių atstojo paprasti sportiniai bateliai, surišti raišteliu, tačiau dantų patikra statybiniais įrankiais vyko tiesiai po jų nosimis ir įvarė nemažai siaubo. Tikriausiai todėl „gyvų“ neliko, visi buvo sugrūsti į lavonmaišius ir riedlente išvežti į koridorių, tiesiai prie laiptų, kuriais nugarmėjo į „pragarą“.
Antrame aukšte nusidėjėlių laukė didelis būrys mokinių, Šventas Petras-mokytoja S. Kavaliauskienė, Šėtono Dešinioji Ranka-mokytoja R. Januškienė. Kiekviena krikštijamųjų grupė ėjo atskirai į šią „Paskutinę vakarienę“, vaišinosi užrištomis akimis, todėl baisų nepasitikėjimą kėlė paprasčiausia uogienė ar paprika, o ką jau kalbėti apie siaubingą puodų ir samčių prikabinėtą tunelį po šios valgyklos stalais. Nepaisant visų šių baisybių nusidėjėliai „nešėsi“ ir baisius vardus: viena grupė vadinosi „Smirdžiai“, kita - „Kupriai“, trečia - „Murziai“. Kad neužmirštų savo vardų, turėjo kartu visur vedžiotis sirgalius, paslaugiai skanduojančius gražiuosius komandų pavadinimus. O kad nesupainiotų savo palaikomųjų su kitais - pažymėjo skiriamaisiais ženklais. „Smirdžiams“ uždėjo medicinines kaukes ant veidų, „Murzius“ papuošė purvinos agroplėvelės skiautėmis, o vargšeliai „Kupriai“ gavo neštis šiukšlių pilnas kupras ant nugarų.
Ši siaubinga atgaila nepadėjo - kankiniai buvo nusviesti gilyn į pragarą, į „Siaubo kambarį“. Ragana-mokytoja S. Maskaliovienė su 11A klasės vaikinais ir savo auklėtiniais 9A klasės mokiniais tamsiame kambaryje, apšviestame tik meistriškai išskaptuotų moliūgų ir valiūkiškų kankintojų šypsenų, išbandė sportininkų drąsą. Jiems reikėjo kišti rankas į „žarnas“ (celofanines kirpėjos pirštines) ir ieškoti „išminties kirmino“ spagečių puode. Pasirodo, bailūs tie mūsų sportininkai, pabūgo pipirinių pomidorų sulčių, baisiais vardais pavadintų moliūgų sėklų ir želė katilų.
Po šios stotelės teko atsidurti dar viename katile - „Pragaro“. Taip buvo pavadinta sporto salė, kurioje viešpatavo tikri velniai su šakėmis, jie visus „virė“ suvyniotus į didelę audeklo juostą, 12B klasės mokinė D. Domikaitytė vedė kraują kaitinančius žaidimus - „Evoliuciją“ ir „Pasitikėk“. Kai į salę sugužėjo paskutinė krikštijamųjų grupė, užvirė tikras pragaras. Tuo pasirūpino du nenustatyti velniai, į sporto salę įlėkę motociklu ir apsiginklavę šautuvais. Taip pat velniavą kėlė ir du nustatyti velniai - I. Rimkus ir R. Ralys - jie elektrinėmis gitaromis pritarė viskam, ką įsakė daryti Mefistofelis - kūno kultūros mokytojas A. Mockevičius ir Pinčukas - kūno kultūros mokytojas A. Lukjančiukas. Nepaisant visų patirtų rūpesčių, sportininkai šypsojosi. Tuo ir papirko Gerąjį Angelą-mokyklos direktorę I. Abromaitienę. Ji patikėjo priesaika, pakrikštijo visus tyru vandeniu ir grąžino į dorą mokyklos gyvenimą.
Iš „Pragaro“ gražiai išlydėjo mokyklos velniukės - V. Medžiaušienės treniruojamos modernaus šokio grupės „V“ merginos. Jos sportininkams įteikė ir rėmėjų dovanas - penkis didžiulius tortus.
Šios krikštynos, kaip ir kiekvienais metais, suteikė daug džiaugsmo visai bendruomenei, padėjo integruotis į mokyklos gyvenimą sportininkams, paprastai gyvenantiems ne tokį jau linksmą ir lengvą gyvenimą...

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ