Didždvario gimnazijoje vyko Tėvo Jurgio Ambrozijaus (Ambraziejaus) Pabrėžos vardo respublikinė mokslininkų, mokytojų, dvasininkų ir mokinių konferencija ,,Žmogaus ekologija“.
Didždvario gimnazijos archyvo nuotr.
Didždvario gimnazijoje vyko Tėvo Jurgio Ambrozijaus (Ambraziejaus) Pabrėžos vardo respublikinė mokslininkų, mokytojų, dvasininkų ir mokinių konferencija ,,Žmogaus ekologija“. Konferencijoje mokytojai ir mokiniai iš įvairių - Kretingos, Akmenės, Šeduvos, Radviliškio, Šiaulių - miestų ir rajonų mokyklų pristatė per 30 pranešimų, praneša lietuvių k. mokytoja Janina Dombrovskienė.
Galbūt iš pirmo žvilgsnio gali kiek stebinti tokia marga skirtingų sričių dalyvių - biologų, chemikų, menų, lietuvių kalbos, istorikų, psichologų, teologų, meno vadovų, technologų - grupė. Tačiau konferencija neatsitiktinai pavadinta iškiliausio XIX a. švietėjo, žemaičių šviesuolio iš Kretingos vardu. Kaip teigia J. Mickevičius straipsnyje ,,Jurgio Ambrozijaus (Ambraziejaus) Pabrėžos OFM gyvenimo bruožai“, Tėvo Viktoro Gidžiūno parašytoje monografijoje Lietuvos pranciškonų provincijolas Tėvas Placidas Barius apibūdina Jurgį Pabrėžą kaip įžvalgų mokslininką, jautriasielį gydytoją, aistringą savo krašto kalbos ir istorijos mylėtoją, minias uždegantį oratorių ir pamokslininką, pavyzdingą dvasininką, kurio svarbiausias gyvenimo tikslas – diegti Kristaus Evangeliją ir visomis galiomis bei talentais tarnauti žmonėms. Todėl konferencijoje dalyvavęs Šiaulių Kryžių kalno Pranciškonų vienuolyno vienuolis br. Ramūnas Mizgiris pasidžiaugė, kad jau antrus metus rengiama tokia konferencija, skelbianti Tėvo Ambraziejaus Pabrėžos dvasingumo žinią.
Tėvas Ambraziejus - pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, studijavęs istoriją, mediciną, botaniką, chemiją, teisę ir teologiją. Jis rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus, buvo puikus pamokslininkas, poetas, sudarė botanikos terminų žodyną, taigi profesionaliai gydė žmogaus sielą ir kūną.
Tokios iškilios asmenybės vardo įkvėpta konferencija pavyko jau vien dėl to, kad vienu metu buvo galima išgirsti, kuo gyvena jaunieji chemikai, besidomintys kenksmingomis medžiagomis gruntiniame vandenyje, ekologine kosmetika, oro tarša, ir botanikai, tyrinėjantys pelkių ekologinę būklę, o kitiems, pasirodo, labai svarbu gyvybės atsiradimo klausimai, nanotechnologijos, jonizuojanti spinduliuotė. Dėmesio sulaukė ir grožinės literatūros tyrinėtojai, besidomintys žmogaus dvasiniu pasauliu šiuolaikiniame mene, augalų motyvais tautosakoje ar tiesiog gyvenimu pagal biologinį laikrodį...
Dalijosi savo patirtimi ir mokytojai, savo pranešimuose aiškino, kaip pasiekti, kad namai būtų švarūs, kaip ugdyti mokinių kūrybiškumą ir domėtis viskuo - nuo savo giminės praeities iki šalies istorijos, skatino norą saugoti gamtą, švarią ir saugią aplinką. Ypač prasmingos buvo Šiaulių Didždvario gimnazijos istorijos mokytojo V. Bacio mintys, kad gera mokykla yra ta, kurioje ugdymas ir mokymas organizuojamas ne tik per pamokas, bet sutelkiamas dėmesys į mokymo ir mokymosi kokybę diferencijuojant. Gera mokykla turi būti atvira pokyčiams, lanksti, o mokiniai ir mokytojai - aktyviai dalyvaujantys, taikantys įvairius mokymo būdus ir šaltinius, laisvai ir įvairiai organizuojamas ugdymas. Mokytojai išgirdo, kuo gyvena skirtingus mokslus dėstantys kolegos, pasisėmė patirties.
Konferencijoje sklandė idėja, kad žmogus visada turi tobulinti kūną ir sielą, gerai išmokti ekologijos pamokas: pasaulis yra vientisas, harmoningas kūrinys, jį saugoti privalo visi kartu. Reikia tik pasidžiaugti konferencijos organizatorių - Šiaulių Didždvario gimnazijos chemijos mokytojos ekspertės V. Savickaitės ir biologijos mokytojos ekspertės I. Barabanovos - bei visų dalyvių - mokytojų ir mokinių - nuveiktu darbu.
Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ
