Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos urologas Henrikas Šimkevičius teigia, jog prieš penkiolika metų prostatos vėžys buvo tabu: „Vyrui didesnė trauma, kad po operacijos nelaikys šlapimo, nei žinojimas, jog po operacijos patirs infarktą. Taip pat išsitirti atvykę vyrai ne viską pasako, o nutylėdami kenkia savo sveikatai.“

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Rugsėjo 15-ąją bus minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Šia proga pakalbinome Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos urologą Henriką Šimkevičių, kuris sako, kad vyrai turėtų labiau rūpintis sveikata ir reguliariai tikrintis net tuo atveju, jei nejaučia jokių šalutinių požymių, nes 1-2 prostato vėžio stadijos neturi simptomų, o į medikus pavėluotai kreipiantis, liga jau būna išplitusi po organizmą - tampa nebevaldoma.

Klastinga liga, kurią būtina pažaboti
Prostatos vėžys, anot H. Šimkevičiaus, labai klastinga liga, kuri neturi jokių išskirtinių pirminių požymių ir niekuo nesiskiria nuo gerybinės prostatos hiperplazijos – padažnėjusio šlapinimosi naktį.
„Vyrai profilaktiškai tikrintis neina, nes ši sritis daugiau ar mažiau dar yra tabu - vyrai gana drovūs, todėl profilaktiškai nesitiria. Pirmiausias ir esminis simptomas, kuris slepia prostatos vėžį ir greičiausiai vyrai pastebi – potencijos sutrikimas. Vėliau atsiranda papildomi simptomai - naktinis šlapinimasis, susilpnėjusi srovė, susilpnėjusi potencija“, - kalba urologas.
Anot H. Šimkevičiaus, vaisingumo problemos dažniausiai nėra susijusios su potencijos ir prostatos sutrikimais, tačiau daugelis ligų yra simptomiškai panašios.

Ankstyvas diagnozavimas – galimybė gyventi visavertį gyvenimą
Jei prieš penkiolika metų diagnozuodavo tik 3-4 stadijos prostatos vėžius, atsiradus naujiems tyrimo metodams ir palankesnėms galimybėms, H. Šimkevičiaus teigimu, prostatos vėžys yra diagnozuojamas jau pirmosiose stadijose.
„Mums, medikams, svarbiausia, kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kad ligonis pasveiktų, o ir valstybei žymiai pigiau gydyti 1–2 stadijos pacientus nei užleistus 3-4 stadijos. Tada gydymas tampa labai brangus. Dėl tos priežasties yra sukurta prostatos vėžio prevencijos programa, kad vėžys būtų anksčiau nustatomas“, - apie prostatos vėžio diagnozavimo galimybes kalba H. Šimkevičius.

Pasak H. Šimkevičiaus, Šiauliuose dėl prostatos vėžio profilaktinių tyrimų programa vykdoma nuo 2006 metų ir kasmet atliekama iki 700 biopsijų. Lietuvoje tirtinų vyrų nuo 50 iki 70 metų yra 400 tūkstančių, o patikrintų yra tik vos 100 tūkstančių. Kasmet visų patikrintų vyrų trečdaliui nustatomas prostatos vėžys.
„Programos vykdymas padidėjo, kai Naisiuose buvo prevencinis autobusiukas – tada labai padaugėjo pacientų pas mus. Paklausus paciento, kur jis tyrėsi – atsakydavo, jog autobusiuke.
Lietuvoje tokių paskatinimų vyrams tirtis turėtų būti žymiai daugiau“, - pastebi H. Šimkevičius.

Vėžys progresuoja
H. Šimkevičius pabrėžia, jog pacientams svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją, kad atlikus tyrimus būtų siunčiamas tolimesniems tyrimams pas specialistus.
„Prostatos specifinį antigeno tyrimą daro šeimos gydytojai vieną kartą per dvejus metus, o jei pacientas reguliariai nesitiria, vėžys gali greit progresuoti. Jei šeimoje serga brolis, tėvas prostatos vėžiu ar yra mirę nuo šios ligos, tokios šeimos visi vyrai patenka į rizikos grupę ir privalo tirtis net  dažniau“, - sako urologas H. Šimkevičius.
Anot mediko, vyresniems vyrams susirgti prostatos vėžiu didesnė tikimybė. Nustatyta, jog prostatos vėžys pasitaiko du kartus rečiau vegetarams nei mėsą vartojantiems vyrams ir kai kurios maisto medžiagos - selenas ar net pomidorai - galėtų sumažinti riziką susirgti prostatos vėžiu.

Priežastys, dėl ko susergama
Anot H. Šimkevičiaus, vienas pagrindinių faktorių, lemiančių vėžinius susirgimus, yra genai ir mityba. „Žmonėms, kurie naudoja daug gyvulinės kilmės riebalų, tikimybė susirgti yra didesnė. Tamsiaodžiai galbūt serga ir mažiau, tačiau jiems persikėlus gyventi į Europą, sergamumas susilygina“, - sako urologas.
Taip pat koją gali pakišti ir sėdimas darbas. Anot urologo H. Šimkevičiaus, dažnai žmonės važiuoja automobiliais ten, kur gali nueiti pėsčiomis. Prostatai reikia judėti – pagerėjus jos funkcijai, galima apsisaugoti ir nuo vėžio.
„Su amžiumi vyriško ir moteriško hormonų organizme santykis pasikeičia. Su metais mažėja tostesterono ir daugėja moteriškųjų hormonų – tai taip pat turi didelės reikšmės. Norintys išvengti vėžinių susirgimų, turėtų pradėti aktyviau sportuoti jau dabar.

Labiausiai bijo ne gydymo, o šalutinių požymių
Pradinėse prostatos vėžio stadijose, pasak urologo H. Šimkevičiaus, taikomas chirurginis gydymas. Tačiau toks gydymas taikomas tada, kai tai daryti leidžia paciento būklė. Antroje prostatos vėžio stadijoje prireikia ir spindulinio gydymo.
„Kuo liga labiau uždelsta, tuo gydymas sunkesnis ir rezultatai prastesni. Per metus miršta 500-600 vyrų. Vyresniame amžiuje mažesnė tikimybė, jog vėžys aktyviai progresuos. Kuo didesnis tostesterono kiekis, tuo didesnė tikimybė, jog prostatos vėžys tikrai progresuos“, - sako medikas.
Po gydymo, anot H. Šimkevičiaus, vyrus labiausiai baugina šalutiniai veiksniai. Vienas svarbiausių – potencijos sutrikimas, kuris kamuoja 90 procentų pacientų ir tai yra neatstatoma. Vyrai po chirurginio gydymo labai bijo šlapimo nelaikymo.
„Kai kurie net sužinoję, jog serga prostatos vėžiu, nesigydo, nes namuose turi jauną žmoną ir nenori jos nuvilti. Skiriame brangius medikamentus, o jis negeria. Turime tokį atvejį dabar ligoninėje, kai žmogus piktybiškai nesigydo ir tai jam pasibaigs kiaušidžių šalinimu. Tokiam žmogui lytinis gyvenimas svarbiau nei sveikata“, - apie vyrų požiūrį į sveikatą kalba H. Šimkevičius.

Kaimo žmogui – prostatos vėžys tabu
Kaimo žmonės mažiau domisi savo sveikata, todėl, anot H. Šimkevičiaus, tiriant pagal programą didžiųjų miestų gyventojus nustatomas daugiau ankstyvų stadijų prostatos vėžys, o kaimų gyventojų – jau uždelstų ir išplitusių stadijų vėžys.
„Jie nežino, kad serga ir kreipiasi, kai jau blogai jaučiasi. Dabar yra susikūrusi sergančių vėžiu  draugija, kuri net kunigų prašo, jog po Mišių pateiktų informaciją ir skatintų vyrus eiti pasitikrinti. Taip pat ketinama su kirpyklomis sudaryti sutartis, kad kirpyklose vyrams patartų eiti pasitikrinti, nors šį skatinimą pirmiausia turėtų daryti šeimos gydytojai“, - apie skatinimą laiku tikrintis kalba urologas.