Pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta didžiuliai demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja socialinių ir ekonominių šio reiškinio sąlygojamų problemų. Iki 2014 metų dar labiau padidės vyresnių nei 80 metų žmonių skaičius.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Lietuvoje vyresnieji nei 60 metų 2003 metais sudarė 20 procentų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų tokie asmenys sudarys jau apie 27 procentus. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 tūkstančių pagyvenusių žmonių. Sveikatos specialistai pastebi, jog vis daugiau reikia skirti dėmesio pagyvenusių žmonių sveikatai, kad senėjimo proceso metu jų gyvenimo kokybė nenukentėtų.

Sveikas ir aktyvus senėjimas
Sveikatos specialistai teigia, kad senėjimas yra normalus, laipsniškas procesas, susijęs su tam tikrais pokyčiais. Nacionalinėje gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijoje rašoma, kad ,,gyventojų senėjimas – sudėtingas reiškinys, sukeliantis įvairių socialinių ir ekonominių pasekmių“. Mažėja vyresnių žmonių užimtumas, daugėja skurstančių ir išlaikytinių, jie dažniau serga, dažniau naudojasi sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugomis, jiems reikia daugiau globos ir ilgalaikio gydymo.
Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vyresnių gyventojų sveikatos apsaugai yra užtikrintas tolygaus finansavimo, ligų prevencijos, gydymo, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų subalansuotos plėtros užtikrinimas. Taip pat dėmesys skiriamas kokybiškų paslaugų prieinamumo visiems
visuomenės nariams užtikrinimui, sveikos gyvensenos propagavimui bei skatinimui. Vienas svarbiausių veiksnių, kuris ateityje ne tik galės pristabdyti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų poreikio augimą, bet ir paskatins aktyvesnį pačių pagyvenusių žmonių dalyvavimą teikiant neformalias paslaugas, yra sveiko ir aktyvaus senėjimo politikos įgyvendinimas.

Kaip galima senti sveikai?
Sveikas senėjimas ─ tai procesas, įgalinantis vyresnio amžiaus žmones optimizuoti savo fizines, socialines ir dvasines sveikatos galimybes, džiaugtis nepriklausomu bei geros kokybės gyvenimu. Sveikatą gerinti niekada nevėlu. Sveikatinimo ir prevencijos priemonės gali pailginti ne tik gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jo kokybę. Pagrindiniai sveikatos veiksniai, darantys įtaką sveikam senėjimui: sveika mityba ir mankštos, profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų naudojimas, streso kontrolė, žalingų sveikatai įpročių atsisakymas, naudojamų vaistų kiekio kontrolė, žmogų supanti aplinka, mokėjimas išvengti traumų.

Maisto ir sunaudojamos energijos balansas
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama naudoti mažiau sočiųjų riebalinių rūgščių (riebios mėsos) ir daugiau augalinių skaidulų turintį maistą, žalias daržoves ir vaisius, vartoti maisto produktus, turinčius daugiau kalcio ir vitamino D kaulų lūžimų (osteoporozės) profilaktikai. Pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Todėl ypač daug dėmesio reikia skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai. Pagyvenusiems žmonėms kyla didesnė nutukimo galimybė. Tai, kad pagyvenęs žmogus išsaugo normalų kūno svorį, gali būti laikoma geros sveikatos rodikliu. Rekomenduojama 4–5 kartus per savaitę, o geriausia kasdien, skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei.

Svarbu tikrinti sveikatą profilaktiškai
Pasak sveikatos specialistų, reikia aktyviai naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis (pavyzdžiui, skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, mokytis saugotis ligų ir traumų, kontroliuoti lėtinių ligų paūmėjimus. Vyrauja įsitikinimas, kad vyresni žmonės daugiau žino apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.
Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms kenkia stresas bei žalingi įpročiai. Bet kuriuo metu atsisakius žalingų įpročių ir pakeitus gyvenimo būdą yra atitolinama rizika sirgti. Sveikatos specialistai pastebi, kad labiausiai vyresni žmonės baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių: prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos ir užmaršumo. Psichikos sveikatos problemos nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau dažnai ir specialistai, ir patys pagyvenę žmonės mano kaip tik taip. Ko gero, depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių 65 metų ir vyresnių žmonių.

Per didelis vaistų vartojimas
Reikia sumažinti per didelį vaistų vartojimą. Pagyvenę žmonės pagal vienam gyventojui tenkantį vaistų kiekį yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai. Išlaidos vaistams sudaro didelę sveikatos priežiūros išlaidų dalį ir auga greičiau nei bet kuri kita sveikatos priežiūros biudžeto sritis. Be to, kai kurie vaistai, šiandien vartojami pagyvenusių žmonių, nebuvo išbandyti šioje amžiaus grupėje. Racionalus vaistų vartojimas ir ligonių sauga turėtų tapti pagyvenusių žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo prioritetu. Su vaistų vartojimu susijusių problemų galima išvengti geriau informuojant visuomenę apie neigiamas per didelio vaistų vartojimo pasekmes, koordinuojant ir kontroliuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veiklą.

Aplinkos įtaka sveikatai
Traumos yra antroji priežastis, dėl kurios trumpėja vyresnių žmonių gyvenimas. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumas negu jaunesni. Be to, dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos paprastai sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas, po jų ilgiau sveikstama. Todėl reikia kurti sveiką ir saugią fizinę aplinką, mokytis išvengti traumų. Aplinkos gerinimas daro tiesioginę įtaką pagyvenusių žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Stiprinant pagyvenusių žmonių sveikatą reikėtų padidinti saugios ir stimuliuojamosios išorės aplinkos prieinamumą pagyvenusiems žmonėms, įvertinti klimato pokyčių, didelio karščio ar šalčio bei audrų poveikį, imtis prevencinių priemonių jų įtakai minimalizuoti. Oro tarša yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, sukeliančių ligas, kuriomis serga pagyvenę žmonės. Daugelis pagyvenusių žmonių norėtų būti judresni ir aktyvesni. „Žaliųjų zonų“ prieinamumas ir galimybė būti lauke laikomi svarbiais geros sveikatos ir savijautos veiksniais. Turintiems judėjimo sutrikimų ir neįgaliems žmonėms reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos netoli jų gyvenamosios vietos.