Mankštinimas neturi būti prievarta ir kančia. Tai turi būti malonus, individualiai pasirinktas įprotis, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas.

Jeigu anksčiau aktyviai sportavote, o dabar labai mažai judate, patenkate į padidėjusios rizikos sirgti grupę ir turite susirūpinti. Reikia žinoti, kad aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo nuo koronarinės širdies ligos sulaukus vyresnio amžiaus. O padėti gali tik kasdienis judėjimas. Be to, daug svarbiau priversti judėti fiziškai neaktyvų žmogų negu padidinti jau sportuojančio fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, visuomet geriau negu nieko. O ir pradėti aktyviai judėti niekada nevėlu.
Jeigu nutarėte mankštintis, pradėti reikia nuo mažų krūvių, po truputį didinant fizinio aktyvumo intensyvumą, trukmę ir dažnį. Pirmąją dieną pasivaikščiokite 10–15 min. per pietų pertrauką. Laipsniškai didindami krūvį, kartu daugiau judėkite užsiimdami įprastine veikla (darbe, namie, gatvėje, sode). Pratimai turi būti pakankamai intensyvūs, padažninantys pulsą ir kvėpavimą, tačiau kartu ir tinkami jūsų amžiui, įgūdžiams, pajėgumui. Jeigu abejojate pasirinktu fiziniu krūviu, prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju, ypač jei jums per 40 metų ar sergate širdies liga. Gydytojas fizinio krūvio toleranciją gali nustatyti atlikęs specialius krūvio mėginius (pvz., veloergometriją).