Zita KATKIENĖ
Nors ir vasara, tačiau sergančiųjų peršalimo ligomis nestinga. Šiaulių centro poliklinikos IV šeimos gydytojų skyriaus bendrosios praktikos gydytoja Audronė Navickaitė pastebi, jog daugėja vaikų, kuriuos vargina gerklės uždegimas, laringitas, faringitas. Neretai vasarą atsinaujina ir įsisenėjusios, iki galo neišgydytos ligos. Taigi nors ir įprasta, kad peršalimo ligomis dažniausiai sergama žiemą, tačiau ir vasarą ypač linkę sirgti jauni žmonės ir vaikai, kurie dažniau sukaista, o vėsinasi šaltais gėrimais, ledais. Sukaitus pakenkia ir kondicionieriai.
Dažniausiai vargina gerklės
Nors ir paradoksalu, tačiau, pasak bendrosios praktikos gydytojos Audronės Navickaitės, peršalusiųjų padaugėja karštą vasaros dieną. Ypač sukaitusiais vaikais tėveliai turėtų pasirūpinti – kad negertų gėrimų tiesiais iš šaldytuvo, kad nevalgytų ledų. Po tokios staigaus atsivėsinimo, pasak medikės, visa savaitė gali būti sugadinta, nes teks gulėti lovoje.
Dažnai peršalama ir patekus į skersvėjį. Medikė pastebi, jog karštą vasaros dieną patys žmonės susidaro skersvėjį, kad būtų vėsiau. Taip elgiamasi ne tik namuose, bet ir darbe, važiuojant automobiliu.
Dažnai vaikai suserga ir grįžę iš paplūdimio, kur persikaitina saulėje, o tada puola į vandenį. Būna ir taip, kad vaikas per ilgai mirksta vandenyje, kas, pasak medikės, taip pat gresia peršalimo liga – sloga. Nuo slogos iki gerklės uždegimo, pasak gydytojos, taip pat netoli, nes liga greitai komplikuojasi. Kai peršti gerklę, užgulusi nosis, atsiranda sloga ir skauda galvą, jau į paplūdimį eiti nebereikėtų. Nors dažnas galvoja – praeis, nes vasarą sunku gulėti lovoje. Tačiau gali nutikti ir taip, kad nekalta sloga gali baigtis plaučių uždegimu, kas vasarą taip pat nutinka.
Ypač dažnai peršalama važiuojant automobiliu. Kai automobilio salonas yra įkaitęs saulėje, žmonės ne tik įsijungia kondicionierius, kuris pučia šaltą orą, arba važiuodami atsidaro abu priekinius langus ir dar galinį - sudaro skersvėjį. Taip elgiantis, pasak gydytojos, užkimimas garantuotas, ypač kai keleivis – vaikas. Todėl teisingiau elgiasi tie, kurie prieš sėsdami į automobilį išvėdina jo saloną. Galima ir lėtai važiuoti pradarius vienos pusės langus, tada salonas vėdinamas, bet skersvėjo nebus.
Išvengti peršalimų įmanoma
Peršalimo ligos, pasak bendrosios praktikos gydytojos, dažniau užklups tuos, kurių organizmo imuninė sistema yra nusilpusi. Todėl patariama stiprinti organizmą visus metus. O ypač – vasarą, kas pasitarnaus atėjus peršalimo ligų sezonui, kai peršalimo ligų bei virusų išvengti išties sunku.
Patariama tinkamai maitintis. Šiuo metu, kai soduose ir miškuose noksta uogos, reikia kuo daugiau jų valgyti. Nes uogose labai daug vitaminų, kurių neretam stinga. Taip pat gausu daržovių, vaisių, kurie padeda stiprinti organizmo imuninę sistemą.
Pastebi medikė ir tai, jog vieni vaikai drąsiai maudosi, valgo ledus ir jų jokios ligos nepuola. O kitas ir labai saugomas – vis tiek peršala.
Jei temperatūros nėra, skubėti pas gydytoja, pasak medikės, nebūtina. Galima išmėginti ir liaudiškas gydymo priemonės, kurios tikrai padeda, ypač pačioje ligos pradžioje. Užkimus, pasak bendrosios praktikos gydytojos, padeda inhaliacijos. Į verdantį vandenį patariama įdėti žiupsnelį druskos, įlašinti eukalipto lašų. Pakanka penkias minutes pabūti apsigobus rankšluosčiu ir gerklės skausmas pamažu atlėgs. Tačiau jei kyla temperatūra, inhaliacijos gali pakenkti.
Jei labai skauda gerklę, tinka ir gerklės skalavimas arbatomis. Tinka ramunėlių ir šalavijų nuovirai, padeda, kai į stiklinę kambario temperatūros vandens įpilamas šaukštelis obuolių acto. Šie liaudiški metodai tinka ir tada, kai gydytojas skiria gydymą. Nes pasveikti yra sunkiau, nei susirgti. Nepakanka vien išgerti gydytojos skirtų vaistų: reikia ir procedūrų, kompresų. Pavyzdžiui vaikams gydant anginą labai tinka dėti ant kaklo suminkštintą šviežią kopūsto lapą, ant jo – polietileną ir kaklą šiltai aprišti. Be to, anginą gydo ir šalti kompresai.
Susirgus sloga medikė pataria nosį plauti sūriu vandeniu, gerti arbatos. Tačiau taip gydytis galima tik tuo atveju, jei nereikia niekur eiti, galima būti namuose. Jei reikia eiti iš namų, geriau pirkti lašų į nosį.
Nors sakoma, kad gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma – per septynias dienas, tačiau, pasak medikės, labai dažnai peršalimo ligos gydymo trukmė priklauso ir nuo pačių žmonių. Savaitę, pasak gydytojos, trunka tik atidžiai gydoma sloga. Jei per savaitę nesibaigia nosies varvėjimas, reikėtų susirūpinti, ar nėra sinusito, ar nesikomplikuoja liga. Skirtingai vargina ir gerklės uždegimai. Jei žmogus susirgo pavartojęs šaltų skysčių, dažniausiai jam bus diagnozuotas laringitas, kuris atsakingai gydomas įveikiamas per keturias dienas. O jei diagnozuojama angina, gydytis gali tekti apie dešimt dienų.
Bene pavojingiausios peršalimo ligos, kurias sukelia skersvėjai. Jos ir gydomos, pasak A. Navickaitės, ilgiausiai. Nes tada žmones užklumpa ir peties nervo uždegimas, pasitaiko ir kaklo, ir nugaros nervų bei raumenų uždegimų. Gydymas tada gali trukti ir kelis mėnesius.
