Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelius subūrė komandą, kuri atlieka šunto implantavimo operacijas, būtinas sergantiems galvos smegenų vandene.
Zitos KATKIENĖS nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Ir mažas, ir didelis gali susirgti smegenų vandene. Vieni išvysta pasaulį sirgdami šia liga, kitiems liga išsivysto po galvos smegenų traumos ar po uždegiminių smegenų ligų – meningito, encefalito. Kartais susirgimo priežastis lieka neaiški. Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgai sėkmingai gydo galvos smegenų vandenę panaudodami specialiai sukurtus ventrikulioperitoninius šuntus. Juos implantavus ne tik nutekinamas smegenyse besikaupiantis skysčio perteklius, bet žmogui sugrąžinamas visavertis gyvenimas.
Vandenė kenkia gyvenimo kokybei
Galvos smegenų vandenė dažniausiai – įgimta liga. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelius sako, jog galvos smegenų vandenė – sudėtingas apsigimimas, kuris prasideda 3–8 embriono vystymosi savaitę, kai vos užsimezgusi gyvybė ir vystosi nervų sistema – smegenys. „Kai kurios ląstelės pasiklysta“, - populiariai paaiškina gydytojas ypač sudėtingus galvos smegenų sandaros pakitimus, kuriems atsiradus, sutrinka skysčio nutekėjimas iš smegenų.
„Per parą žmogaus smegenyse pasigamina apie 400 ml skysčių ir tiek pat jo turi nutekėti iš smegenų. Pakanka, kad per parą smegenyse užsiliktų 2 lašai ir pradeda formuotis vandenligė“, - pasakoja neurochirurgas.
Susirgti galvos smegenų vandene galima po galvos traumos, persirgus meningoencefalitu. Susergama ir po kraujo išsiliejimo smegenyse ar po dangalais. Galvos smegenų vandenė gali būti padidinto arba normalaus slėgio. Dažnai ligoniui sutrinka eisena, elgesys, pašlyja atmintis, sutrinka šlapinimasis. Žmogus tampa lėtesnis, uždaresnis, atsiranda bendravimo problemų su aplinkiniais ir artimaisiais.
Pasak A. Daneliaus, normalaus spaudimo vandenės mechanizmas nėra aiškus. Galvojama, kad didelės įtakos turi veninės kraujotakos sutrikimas, silpninantis smegenų skysčio sugėrimą. Dėl to lėtai ir nepastebimai vystosi ši liga – pamažu progresuoja ir palaipsniui atsiranda nemalonūs simptomai – dėl požievio branduolių pakenkimo žmogus tampa lėtas, sukaustytos eisenos ir judesių, tarsi sirgtų Parkinsono liga. Atminties ir protiniai sutrikimai vystosi dėl pagumbrio srities ir pamatinių branduolių lėtinio pakenkimo. Šlapimo nelaikymą medikai sieja su priekinio kaktinio smegenų vingio lėtiniu pakenkimu.
Padidinto slėgio galvos smegenų vandenės klinika, pasak A. Daneliaus, vystosi gana greitai, kartais net labai audringai. Nors ligos simptomai ir panašūs į normalaus slėgio galvos smegenų vandenę, paprastai padidinto slėgio vandenės simptomai būna ryškesni – ligonį gali pykinti, jis nori vemti.
Vidinę vandenę paprastai sukelia galvos smegenų augliai ar cistos, spaudžiančios smegenų skysčio takus.
Bauginanti vandenės diagnozė
Naujagimiui, sergančiam galvos smegenų vandenlige, sutrikimas, anot neurochirurgo, paprastai matomas išoriškai. Galva atrodo tarsi rutulys, kakta atsikišusi, ryškios galvos kraujagyslės, ryškiai mažesnė kaukolės veidinė dalis. Vaikas paprastai būna apatiškas, verksmingas, neramus. Pradeda atsilikti vystymasis.
Normalaus slėgio galvos smegenų vandenė pasireiškia labai netikėtai, kadangi jos eiga klastinga, galvos skausmais paprastai ligonis nesiskundžia.
Diagnozuoti ligą nelengva, nes simptomai panašūs ir į Parkinsono, ir į Alzheimerio ligas. Deja, gydymas skiriasi.
Manoma, jog Lietuvoje normotenzine smegenų vandenlige suserga 5–15 suaugusiųjų iš 100.000 gyventojų . Deja, neurochirurgo konsultacijai atvyksta ne kiekvienas. Žmogus, vos išgirdęs, kad jam įtariama galvos smegenų vandenė, neurochirurgo kabinete nebepasirodo...
Tačiau pabėgti nuo ligos neįmanoma. Toli pažengus galvos smegenų vandenei gresia koma, iš kurios ne kiekvienas, anot mediko, pabunda. O ir pabudus sveikstama sunkiai, nes vandenė sukelia negrįžtamų galvos smegenų atrofinių pakitimų.
Kai vaistai nepadeda – būtinas šuntas
Pasak neurochirurgo A. Daneliaus, pirmiausiai galvos smegenų vandenė gydoma medikamentais, kurių dėka sumažinamas ir minėtas lašo efektas.
Kai vaistai nepadeda, neurochirurgai atlieka operaciją, kurios metu ligoniui implantuojamas šuntas smegenų skysčiui nutekėti.
Ventrikulioperitoninis šuntas, medikų teigimu, gali būti implantuojamas ir kelių dienų naujagimiui, ir septyniasdešimtmečiui. Tiesa, naujagimį operuojantys medikai privalo būti specialiai pasirengę, nes ir vaistų dozavimo principai, ir sąlygos operacijai turi būti išskirtinės. Jos paprastai galimos universitetinėse ligoninėse neonatologijos skyriuose.
Šiuo metu implantuojami skirtingo slėgio šuntai – vaikams implantuojami žemo slėgio šuntai, vyresniam pacientui – vidutinio ar aukšto slėgo šuntai. Gali būti naudojami ir programuojami šuntai, kuriais, reikalui esant, galima keisti slėgį galvoje. Deja, kuo aparatas sudėtingesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali sugesti. Todėl reguliuojamas šuntas implantuojamas išskirtiniu atveju.
„Operacijai reikia pasiruošti. Ypač, kai vandenė išsivystė po smegenų uždegiminės ligos. Labai svarbu, kad galvos smegenų skystyje nebūtų jokių uždegimo požymių. Nesilaikant šios taisyklės – teks šuntą išimti ir operuoti iš naujo, - pasakoja gydytojo A. Danelius.
Pasak medikų, operacijos sėkmė priklauso ir nuo operacinės aplinkos – šuntas turi būti operacijos metu implantuojamas labai greitai, jokio kontakto su oda.
Tik po pusės metų gydytojas gali patvirtinti, jog svetimkūnis paciento organizme prigijo – iki tol rizika lieka.
Šuntavimas atliekamas ne pirmą dešimtmetį
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistės Z. Katkienės, Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, galvos smegenų vandenei gydyti naudojama šunto implantavimo operacija. Nuo 1986 metų šias operacijas atlieka ir neurochirurgas Algirdas Danelius. Dar jaunas neurochirurgas prieš tris dešimtmečius specializavosi šioje srityje. „Operuodavome naudodami rusiško silikono produktus, tačiau jie buvo trumpaamžiai, aižėjantys, juos dažnai tekdavo keisti“, - prisimena gydytojas tuos metus, kai šiauliečiai, sergantys galvos smegenų vandenlige, vykdavo operuotis į Kauną.
Šiuo metu operacija atliekama ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Naudojami JAV, ES gaminami ir sertifikuoti šuntai. Už šuntą, kainuojantį 4–5 tūkstančius litų, sumoka Teritorinė ligonių kasa. Ligoniui už šiuos medicinos prietaisus mokėti nereikia.
Prieš dvejus metus atvykęs dirbti į Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių gydytojas Algirdas Danelius mokė kolegas atlikti šunto implantavimus sergantiems galvos smegenų vandene. Pasak mediko, jei operuojama labai sklandžiai, operacija gali trukti tik 40–90 minučių.
Pasak Z. Katkienės, per metus Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai atliko septynias šunto implantavimo operacijas, kurių dėka išsaugojamas sergančiojo intelektas, sugrąžinamos prarastos fizinės savybės, tačiau gyventi su implantu reikia mokytis: negalima sunkiai dirbti, nespausti krūtinės, kurios oda slepia svetimkūnį. Kartais nutinka, kad šuntuoti tenka iš naujo.
Medikų teigimu, įtarus smegenų vandenę, reikia nedelsti ir kreiptis į neurochirurgą, kuris padės ligoniui ir jo artimiesiems atsikratyti nežinomybės ir dvejonių.
