Įvairių džiovintų vaistingųjų augalų milteliai – gamtos natūrali gydymo ir profilaktikos priemonė. Juos galima vartoti valgio metu kaip maisto papildą arba 30-40 minučių prieš valgį. Jeigu tokie milteliai vartojami kaip maisto papildas, jie dedami į salotas, pirmuosius arba antruosius patiekalus. Gydantis šia natūralia priemone, geriausia vartoti 30-40 minučių prieš valgį. Pavyzdžiui, vieną arbatinį šaukštelį miltelių užpilti 30-50 ml verdančio vandens, palikti 3-5 minutėms prisitraukti, užpilą suteliuškuoti ir išgerti. Žolių miltelius galima sumaišyti su medumi ir vartoti prieš valgį. Tokie „gyvi vaistai“ ypač veiksmingi, nes vartodami juos mes gauname daug vertingų medžiagų, o ne dalį jų. Kaip vartojant užpilus, nuovirus arba žolių ekstraktus, ruošiant vaistingųjų augalų mišinio vandens užpilą arba nuovirą prarandama nemaža dalis vitaminų, fitoncidų ir kitų vertingų ir naudingų biologiškai aktyvių junginių. Tas pats pasakytina ir apie spiritines ar aliejines augalo veiksmingųjų medžiagų ištraukas – ekstraktus. Šie preparatai mažiau veiksmingi, negu vaistingojo augalo žaliosios dalies ir šaknų milteliai, kuriuose gausu aktyvių elementų.
Geri rezultatai gaunami vartojant žolės miltelius kartu su bitininkystės produktais – su propolio preparatais, bičių pieneliu, bičių suneštomis žiedadulkėmis, bičių duona, kitomis natūraliomis priemonėmis. Toks gydymas neretai pasiteisina gydant tuberkuliozę, adenomą, prostatitą, Bechterevo ligą, išsėtinę sklerozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, virusinį hepatitą ir kitas sunkias, gydymui įprastomis priemonėmis nepasiduodančias ligas. Yra net onkologinių ligonių sveikatos pagerėjimo atvejų. Svarbu žinoti, jog tokių ligų gydymas reikalauja sudėtingo natūralių komponentų komplekso sudarymo ir individualaus jo parinkimo. Tuo turi užsiimti gerai savo darbą išmanantys specialistai, nes tokių medžiagų vargiai galima tikėtis atrasti vaistinėse arba pas stebuklingų vaistinių papildų, tariamai gydančių vos ne nuo visų ligų, platintojus.
Preparatai sunkiems ligoniams gaminami pagal individualius receptus, kuriami atskiri kompleksai kiekvienam konkrečiam atvejui. Svarbu suvokti, jog toks gydymas vis dėlto nė vienam iš ligonių iš anksto negali garantuoti visiško pasveikimo. Medicina nėra tikslusis mokslas, todėl kai kurių pacientų noras iš anksto žinoti, kokia bus jų gijimo eiga, vargiai gali būti patenkintas.
Reikia imtis visų priemonių, siekiant sustiprinti sveikatą kovojant su klastinga liga. Viena iš tokių priemonių gali būti vaistažolių milteliai.
Žolių miltelių vartojimas turi svarbią dietinę reikšmę. Pavyzdžiui, gerai žinoma, jog daugelis mūsų vartoja su maistu per daug druskos. Tai skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, ypač hipertenzijos, podagros vystymąsi, edemą – audinių pabrinkimų atsiradimą ir pan. Tuo tarpu patiekalų skoniui pagerinti vietoj druskos labai sėkmingai galima vartoti petražolių, krapų, česnakų, svogūnų, salierų, kiaulpienių lapų bei kitų vaistinių ir prieskoninių augalų miltelius. Jie turi ne tik profilaktinį, bet ir gydomąjį poveikį. Pavyzdžiui, toks gydymas efektyvus sergant medžiagų apykaitos sutrikimu: sąlygotų atritu, nutukimu, anemija, esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, stengiantis įveikti insulto pasekmes, kenčiant nuo išeminės širdies ligos, skydliaukės ligos ir daugelio kitų ligų.
Vaistingųjų žolių miltelių galima pasiruošti iš anksto – atsargai. Jie gerai išsilaiko. Laikyti juos reikia stiklainiuose su užsukamais metaliniais dangteliais.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
