Pirtis – puiki priemonė ir grūdinimui, ir gydymui.
Pirtis rekomenduojama sergant sunkiomis diatezės, kvėpavimo takų alergijos formomis. Ji kontraindikuotina sergantiems stipria hipertonija arba hipotonija, inkstų, nervų sistemos ligomis, esant padidėjusiam kraujospūdžiui kaukolėje, sergant širdies ligomis.

Pirmą kartą į pirtį – kada?
Pirmą kartą kūdikį į pirtį nešti rekomenduojama ne anksčiau kaip sulaukus 7–8 mėnesių. Kokią pirtį pasirinkti – sausą (suomišką) ar drėgną (rusišką)? Pasikliaukite savo nuojauta. Išmėginkite vieną, kitą, ir kurioje jaučiatės geriausiai – į tą ir eikite su kūdikiu. Paprastai vaikai lengviau perneša drėgnąją.

Kaip elgtis pirtyje ir po jos?
•    Mažylio kūnas turėtų būti visiškai sausas.
•    Prie pirties pasidėkite du–tris indelius su vandeniu.
•    Užsidėkite sau ir kūdikiui ant galvos po kepuraitę.
•    Geriau nešti į pirtį tada, kai joje nedaug žmonių – triukšmas ar pliaukšėjimas, jei ten kas nors periasi, gali mažylį išgąsdinti.
•    Pirmą kartą nelipkite ant aukštesniųjų lentynų, pabūkite apačioje. Jei vaikas neramus ar ėmė verkti – tučtuojau išneškite jį iš pirties.
•    Išėjus iš pirties būtina apsilieti drungnu vandeniu iš anksčiau paruoštų indelių. Apliekite juo ir kūdikį – kad atvėsintumėte ir nupraustumėte prakaitą. Ir iš karto susukite vaiką į rankšluostį, ramiai pasėdėkite, pailsėkite. Duokite kūdikiui atsigerti – vandens, erškėtuogių arbatėlės. Tik po to galima vaiką ramiai nuprausti.
Pirtis turėtų mažyliui tapti ne kantrybės išbandymu, o džiaugsmu.