Ekonominis augimas spartėja, o palankios tendencijos tęsis ir 2012 metais, tačiau yra svarbu "nepamesti galvos" ir kiek įmanoma kovoti su infliacija. Tokias pagrindines mintis savo pranešime Seimui išsakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
"Kadangi dėl valiutos valdybos ypatumų neturime priemonių tiesiogiai valdyti kainas, atsakinga fiskalinė politika yra vienas iš svarbiausių veiksnių arba viena iš svarbiausių užkardų infliacijos grėsmėms. Iki šiol taikytos viešųjų finansų konsolidavimo priemonės, finansų drausmė ir finansinis apdairumas davė nepaneigiamą rezultatą - ekonomika yra teisingame kelyje. Ekonominis augimas toliau spartėja. Auga ne tik eksportas, bet augimas persimetė ir į vidaus sektorius. Palankūs augimo pokyčiai yra numatyti ne tik šiems, bet ir 2012 metams. Ekonominis augimas vyksta, tačiau svarbu nepamesti galvos ir laikytis finansinės atsakomybės ir drausmės principo", - akcentavo V. Vasiliauskas.
Pasak Lietuvos banko vadovo, to reikia ne tik tam, kad įvykdytume finansų tvarumo kriterijų, dėl kurio Lietuvai taikoma perviršio procedūra, bet, visų pirma, to reikalauja realioji mūsų ekonomika.
"2011-2013 metams Lietuvos valdžios sektoriaus sumokamos palūkanos už valstybės skolą sieks 4,8 mlrd. litų. Tai 5 mlrd. litų mūsų mokesčių mokėtojų pajamų bus nukreipti į kitų valstybių ekonomiką. Štai atsakymas, išvada, manau, aiški, tolesnis fiskalinis konsolidavimas yra neišvengiamas, kitaip galime atsidurti periferinėje situacijoje, kaip visiems žinomos valstybės", - sakė V. Vasiliauskas.
Kartą jau pasakęs, kad infliacija gali pakišti koją Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar kartą, šįkart kalbėdamas Seimo salėje, pažymėjo kainų didėjimo pavojų.
"Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 proc. Tas naujienas, kad kainų lygis daugmaž yra stabilus, galima priskirti gerų žinių kategorijai, tačiau vis dėlto įvertinus Europos kontekstą, kas vyksta periferijose, įvertinus tarptautinį kontekstą, privalu pasakyti, kad mūsų pozicijos infliacijos fronte tikrai nėra tvirtos", - sakė V. Vasiliauskas, kalbėdamas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį.
Lietuvos banko naujausiais duomenimis, gegužę kainos augo 0,8 proc., tai yra mažiau negu anksčiau, birželį prognozuojamas 0,2 proc. kainų padidėjimas. Lietuvos banko valdybos pirmininko nuomone, infliacijos augimą labiausiai lemia išoriniai veiksniai.
"Maisto kainos ir energetikos kainos. Palyginti su praėjusiais metais, pasaulinės maisto kainos išaugo 37 proc., energetikos, naftos kainos - 32 proc. Mažas pastebėjimas - energetika ir maistas mūsų vartotojų krepšelyje sudaro daugiau kaip 50 proc. Štai ir atsakymas, kodėl mums yra tokie skaudūs pasikeitimai tarptautinėse rinkose", - dėstė V. Vasiliauskas.
Tai, kad problemai turi įtakos tarptautiniai veiksniai, pasak Lietuvos banko vadovo, nereiškia, jog kainų raidą reikėtų palikti savieigai, juolab kad atsigaunant vidaus vartojimui prie išorinių faktorių gali prisidėti vidiniai.
"Gerėjanti padėtis darbo rinkoje, didėjantis darbo užmokestis, o ypač optimistiniai lūkesčiai, gali prisidėti ir prie to, kad toks ekonomikos varikliukas, kaip vidaus vartojimas, gali tapti ekonomiškai nesaugiu kainų akseleratoriumi. Tokia galimybė egzistuoja ir į tą mes kaip, Lietuvos bankas, norėtume atkreipti dėmesį visų ekonominius sprendimus priimančių institucijų, kad sutelktų pastangas, kad pusiausvyrą būtų galima palaikyti", - sakė V. Vasiliauskas.
Savo ruožtu Lietuvos bankas, pasak institucijos vadovo, tradiciškai stabilumo sieks, visų pirma, vadovaudamasis Lito patikimumo įstatymu.
"Į apyvartą išleidžiami litai, kaip ir iki šiol, taip ir ateityje bus visiškai užtikrinti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Bankas palaikys fiksuotą lito kursą. Užtikrinsime keitimą lito į eurus ir atvirkščiai. Fiksuotas keitimo kursas padės palaikyti pasitikėjimą litu, taip pat prisidės prie importo ir eksporto kainų stabilumo, apskritai kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu", - sakė V. Vasiliauskas.
Kaip naują priemonę, kuri yra orientuota į trumpą ir vidutinį laikotarpį, kalbėdamas apie kainų stabilumą, V. Vasiliauskas pristatė Lietuvos banko inicijuotas atsakingo skolinimo taisykles.
"Tos taisyklės veiktų tada, kada vėl bandysime pamesti galvas dėl nepamatuotų lūkesčių tam, kad užtikrintume tvarų ekonominį augimą", - sakė V. Vasiliauskas.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, bankų sektoriaus rezultatai teigiami, išaugo ir paskolų apimtys.
"Pirmo ketvirčio rezultatai yra teigiami - daugiau kaip 250 mln. litų grynojo pelno, nors grąžinamų paskolų srautas tebeviršija naujai teikiamų paskolų srautą, tačiau gegužės mėnesio rezultatai rodo, kad įvyko lūžis ir paskolų privačioms įmonėms ir būsto paskolų apimtys yra išaugusios. Privačioms įmonėms teigiamas balansas yra 21 mln. litų, būsto paskoloms - 24 mln. litų. Kreditavimas atsigauna, bankai prognozuoja, kad, metams pasibaigus, jie galės konstatuoti faktą, kad 4-5 proc. paskolų portfelis išsiplėtė", - sakė V. Vasiliauskas.
Nors šiuo metu visos sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra didesnis už normatyvą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas pažymėjo, kad bus skiriamas ypatingas dėmesys reikalavimams atskiriems bankams stiprinti kapitalą. Atlikti testai parodė, kad, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kai kurie bankai susidurtų su likvidumo problemomis.
Lietuvos bankas, pasak valdybos pirmininko, Seimo rudens sesijoje ketina pateikti įstatymų paketą dėl finansų rinkos priežiūros pertvarkymo.
"Jeigu Seimas pritars tam paketui, kitais metais turėsime jau konsoliduotos priežiūros sistemą. Tai yra to, ką šiandieną vykdo trys institucijos -Lietuvos bankas, Draudimo priežiūros komisija ir Vertybinių popierių komisija - viskas vienose rankose dėl sinergijos, maždaug 30 proc. pigiau, kokybė išlaikoma. Tai tas rezultatas, kurio visi norėtume", - sakė V. Vasiliauskas.
Valdybos pirmininkas informavo, kad Lietuvos bankas pernai gavo beveik 184 mln. litų pajamų, o išleido 93 mln. litų. Taigi jo pelnas buvo 90 mln. litų, iš jų 63 mln. litų buvo pervesta į valstybės biudžetą.
"Mūsų darbotvarkėje yra Lietuvos banko, kaip organizacijos, veiklos optimizavimas, tai yra efektyvesnis veiklos organizavimas išlaidų prasme. Mes analizuojame funkcijas, pajamų kaštų centrus ir, tikiuosi, kad rudenį ir per ateinančius metus galėsime eiti švelnios evoliucijos keliu, optimizuojant veiklą tam, kad Lietuvos bankas, kaip organizacija, veiktų pakankamai efektyviai", - sakė V. Vasiliauskas.
Eltos inf.
"Kadangi dėl valiutos valdybos ypatumų neturime priemonių tiesiogiai valdyti kainas, atsakinga fiskalinė politika yra vienas iš svarbiausių veiksnių arba viena iš svarbiausių užkardų infliacijos grėsmėms. Iki šiol taikytos viešųjų finansų konsolidavimo priemonės, finansų drausmė ir finansinis apdairumas davė nepaneigiamą rezultatą - ekonomika yra teisingame kelyje. Ekonominis augimas toliau spartėja. Auga ne tik eksportas, bet augimas persimetė ir į vidaus sektorius. Palankūs augimo pokyčiai yra numatyti ne tik šiems, bet ir 2012 metams. Ekonominis augimas vyksta, tačiau svarbu nepamesti galvos ir laikytis finansinės atsakomybės ir drausmės principo", - akcentavo V. Vasiliauskas.
Pasak Lietuvos banko vadovo, to reikia ne tik tam, kad įvykdytume finansų tvarumo kriterijų, dėl kurio Lietuvai taikoma perviršio procedūra, bet, visų pirma, to reikalauja realioji mūsų ekonomika.
"2011-2013 metams Lietuvos valdžios sektoriaus sumokamos palūkanos už valstybės skolą sieks 4,8 mlrd. litų. Tai 5 mlrd. litų mūsų mokesčių mokėtojų pajamų bus nukreipti į kitų valstybių ekonomiką. Štai atsakymas, išvada, manau, aiški, tolesnis fiskalinis konsolidavimas yra neišvengiamas, kitaip galime atsidurti periferinėje situacijoje, kaip visiems žinomos valstybės", - sakė V. Vasiliauskas.
Kartą jau pasakęs, kad infliacija gali pakišti koją Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar kartą, šįkart kalbėdamas Seimo salėje, pažymėjo kainų didėjimo pavojų.
"Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 proc. Tas naujienas, kad kainų lygis daugmaž yra stabilus, galima priskirti gerų žinių kategorijai, tačiau vis dėlto įvertinus Europos kontekstą, kas vyksta periferijose, įvertinus tarptautinį kontekstą, privalu pasakyti, kad mūsų pozicijos infliacijos fronte tikrai nėra tvirtos", - sakė V. Vasiliauskas, kalbėdamas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį.
Lietuvos banko naujausiais duomenimis, gegužę kainos augo 0,8 proc., tai yra mažiau negu anksčiau, birželį prognozuojamas 0,2 proc. kainų padidėjimas. Lietuvos banko valdybos pirmininko nuomone, infliacijos augimą labiausiai lemia išoriniai veiksniai.
"Maisto kainos ir energetikos kainos. Palyginti su praėjusiais metais, pasaulinės maisto kainos išaugo 37 proc., energetikos, naftos kainos - 32 proc. Mažas pastebėjimas - energetika ir maistas mūsų vartotojų krepšelyje sudaro daugiau kaip 50 proc. Štai ir atsakymas, kodėl mums yra tokie skaudūs pasikeitimai tarptautinėse rinkose", - dėstė V. Vasiliauskas.
Tai, kad problemai turi įtakos tarptautiniai veiksniai, pasak Lietuvos banko vadovo, nereiškia, jog kainų raidą reikėtų palikti savieigai, juolab kad atsigaunant vidaus vartojimui prie išorinių faktorių gali prisidėti vidiniai.
"Gerėjanti padėtis darbo rinkoje, didėjantis darbo užmokestis, o ypač optimistiniai lūkesčiai, gali prisidėti ir prie to, kad toks ekonomikos varikliukas, kaip vidaus vartojimas, gali tapti ekonomiškai nesaugiu kainų akseleratoriumi. Tokia galimybė egzistuoja ir į tą mes kaip, Lietuvos bankas, norėtume atkreipti dėmesį visų ekonominius sprendimus priimančių institucijų, kad sutelktų pastangas, kad pusiausvyrą būtų galima palaikyti", - sakė V. Vasiliauskas.
Savo ruožtu Lietuvos bankas, pasak institucijos vadovo, tradiciškai stabilumo sieks, visų pirma, vadovaudamasis Lito patikimumo įstatymu.
"Į apyvartą išleidžiami litai, kaip ir iki šiol, taip ir ateityje bus visiškai užtikrinti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Bankas palaikys fiksuotą lito kursą. Užtikrinsime keitimą lito į eurus ir atvirkščiai. Fiksuotas keitimo kursas padės palaikyti pasitikėjimą litu, taip pat prisidės prie importo ir eksporto kainų stabilumo, apskritai kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu", - sakė V. Vasiliauskas.
Kaip naują priemonę, kuri yra orientuota į trumpą ir vidutinį laikotarpį, kalbėdamas apie kainų stabilumą, V. Vasiliauskas pristatė Lietuvos banko inicijuotas atsakingo skolinimo taisykles.
"Tos taisyklės veiktų tada, kada vėl bandysime pamesti galvas dėl nepamatuotų lūkesčių tam, kad užtikrintume tvarų ekonominį augimą", - sakė V. Vasiliauskas.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, bankų sektoriaus rezultatai teigiami, išaugo ir paskolų apimtys.
"Pirmo ketvirčio rezultatai yra teigiami - daugiau kaip 250 mln. litų grynojo pelno, nors grąžinamų paskolų srautas tebeviršija naujai teikiamų paskolų srautą, tačiau gegužės mėnesio rezultatai rodo, kad įvyko lūžis ir paskolų privačioms įmonėms ir būsto paskolų apimtys yra išaugusios. Privačioms įmonėms teigiamas balansas yra 21 mln. litų, būsto paskoloms - 24 mln. litų. Kreditavimas atsigauna, bankai prognozuoja, kad, metams pasibaigus, jie galės konstatuoti faktą, kad 4-5 proc. paskolų portfelis išsiplėtė", - sakė V. Vasiliauskas.
Nors šiuo metu visos sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra didesnis už normatyvą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas pažymėjo, kad bus skiriamas ypatingas dėmesys reikalavimams atskiriems bankams stiprinti kapitalą. Atlikti testai parodė, kad, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kai kurie bankai susidurtų su likvidumo problemomis.
Lietuvos bankas, pasak valdybos pirmininko, Seimo rudens sesijoje ketina pateikti įstatymų paketą dėl finansų rinkos priežiūros pertvarkymo.
"Jeigu Seimas pritars tam paketui, kitais metais turėsime jau konsoliduotos priežiūros sistemą. Tai yra to, ką šiandieną vykdo trys institucijos -Lietuvos bankas, Draudimo priežiūros komisija ir Vertybinių popierių komisija - viskas vienose rankose dėl sinergijos, maždaug 30 proc. pigiau, kokybė išlaikoma. Tai tas rezultatas, kurio visi norėtume", - sakė V. Vasiliauskas.
Valdybos pirmininkas informavo, kad Lietuvos bankas pernai gavo beveik 184 mln. litų pajamų, o išleido 93 mln. litų. Taigi jo pelnas buvo 90 mln. litų, iš jų 63 mln. litų buvo pervesta į valstybės biudžetą.
"Mūsų darbotvarkėje yra Lietuvos banko, kaip organizacijos, veiklos optimizavimas, tai yra efektyvesnis veiklos organizavimas išlaidų prasme. Mes analizuojame funkcijas, pajamų kaštų centrus ir, tikiuosi, kad rudenį ir per ateinančius metus galėsime eiti švelnios evoliucijos keliu, optimizuojant veiklą tam, kad Lietuvos bankas, kaip organizacija, veiktų pakankamai efektyviai", - sakė V. Vasiliauskas.
Eltos inf.
