I. Jackūnienė: „ŽPV turėjimas dar nereiškia, kad moteris 100 proc. susirgs vėžiu.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Šiandien – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pagal dažnumą krūties vėžys yra dažniausia vėžio forma, o gimdos kaklelio vėžys užima antrąją vietą pasaulyje, Lietuvoje sergamumas itin didelis palyginti su kitomis Europos šalimis. Iš viso Europoje per metus suserga apie 60 tūkst. moterų ir kone pusė iš jų miršta, o Lietuva 2 – 5 kartus turi didesnius sergamumo rodiklius. Nors mūsų šalis jau dešimtmetį dalyvauja prevencijos programoje, sergamumas nemažėja, nes moterys paprasčiausiai nesidaro reikalingų tyrimų (tyrimus atvyksta darytis 44 proc. visos populiacijos moterų).
Apie gimdos kaklelio vėžį išsamiai pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Jackūnienė.

Daugiausia suserga 30 – 54 metų moterys
Pasak I. Jackūnienės, Lietuvoje onkologinių susirgimų skalėje gimdos kaklelio vėžys sudaro 6 proc. visų onkologinių susirgimų. Tačiau jeigu nagrinėtume statistiką pagal amžiaus grupes – išryškėja, kad tai yra jaunų moterų liga. Didžiausias sergamumas nustatomas būtent 30 – 54 metų amžiaus grupėje ir sudaro antrąją vietą visų piktybinių navikų šitoje amžiaus grupėje. Vėžio registro duomenimis, 2011 m. buvo diagnozuoti 452 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejai. Apskaičiuota, kad Lietuvoje per savaitę nuo gimdos kaklelio vėžio miršta 5 moterys. Iš tikrųjų skaičiai rodo, kad Lietuva priklauso būtent pačiai didžiausiai rizikos grupei pagal sergamumą ir mirtingumą – europinėje skalėje Lietuva yra antroji nuo galo. Tam, kad Lietuva galėtų lygiuotis bent jau į bendrą Europos vidurkį, rodikliai turėtų būti perpus mažesni.

Gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV infekcija
Gimdos kaklelis yra anatominė moterų dalis – tai gimdos dalis, atsiverianti į makštį. Vėžys pasireiškia, kai supiktybėja kaklelio plokščiosios arba liaukinės ląstelės. Apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia du ŽPV tipai – 16 ir 18.
„Dažniausiai moterys serga plokščialiniu gimdos kaklelio vėžiu ir šiai dienai neabejotinas pagrindinis veiksnys, sukeliantis šią ligą yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Šiai dienai tai yra pagrindinė lytiniu keliu plintanti liga. Ji gali plisti ir nelytiškai – kontaktiniu būdu nuo lyties organų arba galima užsikrėsti gimdymo metu, 10 dienų po gimdymo“, – sako I. Jackūnienė.

Pagrindiniai rizikos veiksniai
Didžiausia tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu toms moterims, kurios ne tik turi ŽPV infekciją, bet gyvena aktyvų lytinį gyvenimą, anksti jį pradeda. Vienas iš kriterijų – tai didelis partnerių skaičius, pavyzdžiui, 6 ir daugiau per visą gyvenimą arba moteris keičia dažniau negu vieną partnerį per metus.
Taip pat ŽPV infekcija plinta per chlamidijas, sudėtines kontraceptines tabletes. Tačiau reikia pažymėti tai, kad kontraceptikų vartojimas didina susirgimo tikimybę toms, kurios jau yra infekuotos ŽPV ir kontraceptikus vartoja 10 ir daugiau metų, lyginant su tomis, kurios visiškai nevartoja ir yra be ŽPV.
„Galimas užsikrėtimas ŽPV infekcija per gimdymą aiškinamas tuo, kad po daugybės gimdymų makštinė gimdos kaklelio dalis priartėja prie išorinio gimdos kaklelio kanalo ir didesnis plotas, kuris tiesiogiai kontaktuoja su aplinkos antigenais ir taip atsiranda didesnė tikimybė ir lengvesnis kelias ŽPV patekti pas moteris“, – sako I. Jackūnienė.
Pasak jos, rūkymas yra neabejotinas veiksnys – jis organizmą veikia dviem mechanizmais: tiesioginio piktybinio naviko atsiradimo į gleivinę ir slopina gimdos kaklelio gleivinės imuninę sistemą, taip sumažinant tikimybę, kad moters organizmas tinkamai kovos su ŽPV infekcija ir ji savaime išnyks.
„ŽPV turėjimas dar nereiškia, kad moteris 100 proc. susirgs vėžiu. ŽPV infekcijai patekus į moters organizmą, virusas kurį laiką persistuoja. Iš tikrųjų per visą savo gyvenimą apie 75 proc. visų lytiškai aktyvių moterų užsikrečia ŽPV infekcija. Tačiau per pirmuosius metus apie 70 proc. virusas geba pats savaime organizme išnykti, o per dvejus metus nuo infekavimosi netgi apie 90 proc. išnyksta savaime. Tačiau kai kurios ląstelės lieka neišnykusios, lieka persistuoti moters organizme ir per eilę metų keičiasi ląstelių struktūra, pasikeičia jų normalus dauginimasis ir jos pereina į ikivėžinę būklę, kitas žingsnis – tampa vėžinėmis ląstelėmis. Nuo ŽPV patekimo į moters organizmą iki vėžio išsivystymo gali praeiti 10 – 15 metų“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.

Gimdos kaklelio vėžio prevencija
I. Jackūnienė sako, kad yra dvi pagrindinės prevencijos kryptys – pirminė ir antrinė. Pirminė – tai teisingi lytinio gyvenimo principai, nepradėti lytinių santykių per anksti, turėti stabilią partnerystę, naudoti prezervatyvus. Antrinė prevencija – tai vakcinacija, tyrimai. Šiuo metu įrodyta, kad vakcinacija yra veiksmingas būdas apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau negali garantuoti šimtaprocentinės apsaugos.
Gydytoja akušerė-ginekologė sako, kad geriausia šiuos skiepus daryti tada, kai organizmas dar neturėjo kontakto su ŽPV. Todėl geriausias skiepyti jaunas mergaites, dar neturėjusias lytinių santykių. Skiepai dažniausiai vyksta trijų dozių principu, o sėkminga vakcinacija suteikia 70 proc. garantiją neužsikrėsti ŽPV.
„Taigi kol kas neatsisakome pagrindinės patikros priemonės – reguliaraus gimdos kaklelio tikrinimo. Tai turėtų eiti lygiagrečiai su ŽPV vakcinavimu ir tuomet jau būtų didžiausia tikimybė nesusirgti. Antrinei prevencijai priklauso PAP tyrimas. Tikslas – atrinkti jau susirgusias moteris, pas kurias jau ištyrus ląsteles, nustatyti ikivėžiniai pakitimai. Ši programa Lietuvoje jau veikia dešimtmetį, nuo 2004 liepos mėn. Į programą įtrauktos ir kviečiamos pasitikrinti 25 – 60 metų moterys, tyrimą reikėtų atlikti kartą per trejus metus, jeigu jisai yra normalus ir be pokyčių“, – pasakoja I. Jackūnienė.

Gimdos kaklelio vėžio požymiai
Klasikiniai požymiai – kai moteris pastebi aciklinį kraujavimą, kai tarp mėnesinių ciklų pradeda pateplioti, pakraujuoti ir kraujas būna kitoks negu per menstruacijas. Kitas labai svarbus požymis – kontaktiniai pakraujavimai, tai tiek po lytinių santykių, tiek po ginekologo apžiūros.
„Bėgant laikui gali prasidėti intensyvėjantys pakraujavimai. Jeigu yra 3 – 4 ligos stadija, tai moterį gali varginti intensyvus kraujavimas, stiprūs dubens skausmai, gali pasireikšti galūnių patinimai, pakenkus šlapimtakiui, moteris pradeda karščiuoti, pasireiškia juosmens skausmai, sutrinka inkstų funkcija, be abejo, pažeidžiami aplinkiniai organai – šlapimo pūslė, tiesioji žarna, jeigu navikas viską perauginėja“, – pasakoja I. Jackūnienė.