Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Andreikėnaitė šiauliečiams patarė labiau rūpintis savo sveikata.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Andreikėnaitė sako, jog vyresnio amžiaus žmones ypač sudėtinga išjudinti ir priversti gyventi sveikiau, nes jie yra įpratę gyventi savo ritmu, dėl to senjorai permainoms dažnai prieštarauja. Pasak V. Andreikėnaitės, traumos Europoje yra antroji dažniausiai pasitaikanti žmonių gyvenimo trumpėjimo priežastis. „Sveikata labai svarbu rūpintis, nes nuo to priklauso gyvenimo kokybė“, - teigia V. Andreikėnaitė.

Traumas patiria vyresni
Dėl įvairių sveikatos problemų – regėjimo, koordinacijos sutrikimo, vyresni nei 60-65 metų traumas patiria dažniau. Neretai senjorai patiria traumas dėl eismo įvykių, buitinių nudegimų, skendimų, apsinuodijimų, tačiau dažniausia susižalojama pargriuvus ar nukritus iš aukščiau.
Traumas nuo griuvimų dažniausiai patiria 70-75 metų ir vyresni asmenys. Šio amžiaus žmonėms patiriami griuvimai dažnai tampa ir mirties priežastimi. „Kritimai senyvo amžiaus žmonėms – opi problema, nes vyresnio amžiaus žmonės patiria didesnes komplikacijas ir ilgiau sveiksta“, - sako V. Andreikėnaitė.

Susižalojama dažniausiai namuose
Pasak V. Andreikėnaitės, vyresnio amžiaus žmonės traumas dažniausiai patiria namuose. Iš visų  traumų 48 procentai įvyksta namuose, iš kurių trečdalis - miegamajame. Į tai, anot specialistės, būtina atkreipti dėmesį. „Daugelis kritimų pasitaiko užsiimant paprasta kasdiene veikla – einant, sėdantis, stojantis, atliekant namų ruošos darbus. 32 procentai traumų patiriamos keliantis iš lovos ir 10 procentų lipant laiptais. Juk šie skaičiai galėtų būti mažesni, jei žmonės daugiau saugotųsi.

Traumų priežastimi gali būti ir kitos ligos
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, griuvimų priežastys yra skirstomos į 4 grupes – biologinės kilmės, kai amžius, lėtinės ligos, intervencijos turi įtakos patiriant traumas. Anot V. Andreikėnaitės, galima bandyti išvengti lėtinių ligų ir taip nors kiek saugoti sveikatą.
Antroji grupė – griuvimai, patiriami dėl elgsenos. Jiems įtakos turi alkoholis, vaistų vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama avalynė – šios grupės traumų galima išvengti pasirenkant tinkamą avalynę, atsisakant žalingų įpročių, o vartojant stiprius vaistus, būti atsargesniems ir niekur neiti iš namų.
„Kiekvienas gali susikurti sau ne tik patogią, bet ir saugią aplinką – nepirkti slidžių kilimų, atkreipti dėmesį į laiptus, kad jie namuose nebūtų slidūs. Kur yra laiptai, patariama daryti ryškesnį apšvietimą“, - patarimus, kaip išvengti susižalojimų namuose, dalija V. Andreikėnaitė.

Socialinės ekonominės priežastys
Žemas pajamų lygis, išsilavinimo stoka, netinkamos gyvenimo sąlygos, bendravimo sutrikimai – visa tai, anot V. Andreikėnaitės, taip pat prisideda prie patiriamų traumų. Netinkamai besimaitinantys žmonės dažniau serga, nes jiems trūksta reikalingų maisto medžiagų. Nusilpę ir pervargę žmonės sunkiau orientuojasi aplinkoje, todėl neretai patys save susižaloja pargriūdami tiesiog namuose.
„Recepto, kaip išvengti visų traumų, nėra, tiesiog pasakysiu paprastai – žmonės turi naudotis savo galva ir kiekvienoje situacijoje elgtis kuo atsargiau. Tik saugantys savo sveikatą gali išvengti traumų“, - sako V. Andreikėnaitė.
Pasak V. Andreikėnaitės, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama valgyti liesus pieno produktus, nes juos yra daug vitaminų, reikalingų kaulams stiprinti. Stiprinant organizmą, patiriamos traumos pasireiškia lengviau.

Saugūs namai – patogūs namai
Pasak V. Andreikėnaitės, senjorams gyventi namuose turi būti patogu. „Labai svarbu, kad kur gyvena vyresnio amžiaus žmonės, būtų patogu naudotis elektros jungikliais. Apšvietimas svarbiausias prie laiptų, kur patiriama daugiausiai traumų. „Šviesos jungikliai turi būti laiptų viršuje ir apačioje. Laiptai privalo būti neslidūs, pažymėtais kraštais ir gerai apšviesti, o kilimai - tvarkingai pritvirtinti prie laiptų“, - teigia V. Andreikėnaitė. Vyresnio amžiaus žmonėms, pasak V. Andreikėnaitės, būdinga nenusiėmus skaitymo akinių lipti laiptais – tai dažna traumų priežastis. Todėl laiptais patariama vaikščioti atsargiau. Kasdien naudojamus daiktus V. Andreikėnaitė pataria laikyti ranka pasiekiamoje vietoje – dažnai pasilipant ant kėdės pasiimti reikiamo daikto nukrentama ir susižalojama.
„Namuose atsargiai reikia elgtis ir ten, kur yra slidžios grindys. Jei netyčia papilamas vanduo, jį reikia kuo greičiau pašluostyti. Naudinga turėti vandenį sugeriančių šluosčių. Taip pat patartina ir vonioje saugotis - naudoti neslidžia apačia kilimėlius ir taip apsisaugoti paslydimų prausiantis“, - sako V. Andreikėnaitė. Namuose po kojomis dažnai pasipainioja netvarkingai ištempti laidai ar bėgiojantys ir po kojomis besipinantys augintiniai – tai dar viena iš priežasčių, kodėl vyresni asmenys patiria traumas.
V. Andreikėnaitė sako, jog niekada nereikia gėdytis prašyti pagalbos. Jei senjoras negali ko nors pasiimti pats, jis gali prašyti šalia esančio žmogaus ar kaimyno. „Visuomenė privalo suvokti, jog vyresnio amžiaus žmonės turi teisę ir gali prašyti pagalbos – tai nėra gėdinga“, - apie pagalbą vyresniems žmonėms primena V. Andreikėnaitė.