Švinas – žemės plutoje randamas toksiškas metalas. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMPLC) specialistai informuoja, kad šis metalas plačiai naudojamas variklinių transporto priemonių rūgštinių švino akumuliatorių, šaudmenų, stiklo, keramikos glazūros, juvelyrinių dirbinių, žaislų gamybai, kaip dažų, pigmentų, metalo lydinių, litavimo medžiagos priedas, taip pat kosmetikoje ir medicinoje. O Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, gydytoja Jūratė Karalevičienė teigia, kad švinas priklauso sunkiųjų metalų grupei. Švinas ir jo junginiai pasižymi aukštu toksiškumu. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai mano, kad dėl švino poveikio vaikų organizmui kasmet pasaulyje išsivysto 600 000 naujų vaikų psichinės negalios atvejų.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

Švinas kaupiasi kauluose
Pasak J. Karalevičienės, švinas į žmogaus organizmą gali patekti per kvėpavimo takus, per virškinamąjį traktą, per odą ir retais atvejais tiesiogiai per kraują. SMPLC specialistai teigia, kad į organizmą patekusio švino kiekis priklauso nuo ekspozicijos dozės ir nuo jo absorbciją skatinančių arba lėtinančių veiksnių.
Į žmogaus organizmą švinas gali patekti įkvėpus švino dalelių, susidarančių deginant medžiagas, kurių sudėtyje yra švino, pavyzdžiui, lydymo metu, netvarkingai perdirbant antrines žaliavas, valant, šalinant dažus, kurių sudėtyje yra švino, benzino su švinu naudojimas. Prarijus švinu užterštų dulkių, dirvožemio, vandens (jei vanduo tiekiamas švininiais vamzdžiais), maisto (valgant iš indų, pagamintų naudojant švino glazūrą arba švino lydmetalį, iš skardinių konservų dėžučių siūlių, kurios sulituojamos švino junginių turinčia pasta). Per mitybos grandines (su mėsa ar pienu). Naudojant kosmetikos priemones ir vaistus, kurių sudėtyje yra švino.
„Žmogaus organizmui ypač grėsminga švino savybė kauptis kauluose, plaukuose, kepenyse, inkstuose bei kituose organuose ir labai lėtai iš organizmo pasišalinti. Švino toksiškumas pasireiškia inkstų nepakankamumu, hipertenzija, centrinės nervų sistemos pažeidimu, kraujodaros sistemos sutrikimu, anemijos išsivystymu, endokrininės sistemos sutrikimu“, – sako ŠVSC specialistė J. Karaleviečienė.

Labiausiai gali nukentėti nėščiosios ir vaikai
Ypač didelė grėsmė sveikatai iškyla, kai švinu apsinuodija nėščiosios ir mažamečiai vaikai. Šiais atvejais dažniausiai kalbama apie negrįžtamus procesus. Vaikams apsinuodijimas švinu dažniausiai pasireiškia centrinės nervų sistemos sutrikimais, atsiranda elgesio sutrikimai, vystosi hiperaktyvumas, silpnėja atmintis, krenta intelekto koeficientas, elgesys tampa neadekvatus. Jeigu apsinuodija nėščioji, tai iškyla grėsmė ne tik jos sveikatai, bet ir vaisiui, gali iškilti priešlaikinio gimdymo, vaisiaus apsigimimų grėsmė.
ŠVSC specialistė J. Karalevičienė vardija apsinuodijimo švinu požymius: apsinuodijus švinu gali išopėti oda bei gleivinės. Vienas iš būdingų apsinuodijimo švinu požymių, tai pilkai melsva juosta ant dantenų. Dažnai apsinuodijimas švinu pasireiškia intensyviu plaukų slinkimu.
„Gydymas specifinis, paprastai naudojami vaistai, taip vadinami švino išvedėjai iš organizmo, kurie susijungę su švinu, pašalinami iš organizmo su šlapimu. Tačiau galimi ir negrįžtami procesai, ypač jeigu tai užleisti atvejai, susiję su centrinės nervų sistemos pažeidimais. Todėl svarbiausia apsinuodijimų švinu atvejų valdyme – prevencija, švino ir jo junginių pašalinimas tiek iš gyvenamosios, tiek iš darbo aplinkos“, – teigia J. Karalevičienė.

Kaip apsisaugoti?
Kaip jau ir buvo minėta – svarbiausia pašalinti švino ir jo junginius tiek iš gyvenamosios, tiek iš darbo aplinkos. Jau įrengiant ar remontuojant savo gyvenamą būstą, labai svarbu atkreipti dėmesį, kokias apdailos medžiagas naudosite. Visos statybinės ar apdailos priemonės privalo turėti sertifikatus, kuriuose nurodoma jų paskirtis bei sudėtis.
„Norėčiau priminti, kad, įsigijus nelegalius, nesertifikuotus gaminius (dažus apdailai, plastikines apdailos detales ir pan.), rizikuojama dėl galimo švino junginių poveikio sveikatai. Nors jau kurį laiką į rinką tiekiami bešviniai gyvenamajam būstui skirti gaminiai (dažai, langai ir pan.), tačiau senos statybos būstuose dar išlieka tikimybė švino junginiams į organizmą patekti su dulkėmis, ypač, jeigu buvo naudojami patalpų apdailai dažai su švinu (tik nuo 1970 metų uždrausta naudoti dažus, kurių sudėtyje yra švino). Iš įdomesnių atvejų galėčiau paminėti, kad buvo užregistruota keletas atvejų, kai švinu žmonės apsinuodijo nuo paveikslų, tapytų dažais su švinu, ir dėl to, kad lauko apdailai skirtas dailylentes panaudojo vidaus apdailai. Todėl nereikėtų savo gyvenamojo būsto paversti muziejumi su be saiko paveikslais nukabinėtomis sienomis. O senų paveikslų geriau visai nekabinti ten, kur praleidžiama daugiausia laiko – miegamuosiuose ir ypač vaikų kambariuose“, – teigia J. Karalevičienė.
Jos nuomone, yra dar vienas svarbus pastebėjimas – nors degalai su švinu ir uždrausti, tačiau dėl šalikelių dirvožemio aplinkos specialistai dar nėra visai ramūs. Vis pasitaiko publikacijų dėl padidintų švino bei kitų sunkiųjų metalų koncentracijų dirvožemyje. Todėl ūkininkai turėtų į tai atsižvelgti ir nesodinti daržovių ar vaiskrūmių prie pat magistralių.