Vaikų ligų gydytoja L. G. Bekerienė: „Sveikata – didžiausias turtas. Mes tai suprantame, kai ją prarandame, todėl visiems palinkėčiau ją saugoti ir vertinti.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyvios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė sako, kad sveikata žmogui yra didžiausias turtas ir tik sveikas žmogus gali būti laimingas. „Sveikata ypač svarbi augančiam organizmui. Kai serga vaikas, liūdi visa šeima“, - sako gydytoja.

Sveikata – gyvybė
Pasak L. G. Bekerienės, norint būti sveikam, svarbu turėti optimalias fizines bei socialines galimybes bei gerą savijautą. „Sveikata – tai gyvybingumas, energija. Organizmas būna sveikas, kai galima prisitaikyti prie aplinkos sveikai augti ir tobulėti. Man labai patinka vaikų pasisakymai: sveikata - tai kai gerai jautiesi ir gerai atrodai“, - sako gydytoja.
Pasak gydytojos, nuo gyvenimo būdo sveikata priklauso daugiausiai ir tik 20 procentų sveikatai įtakos turi oro užterštumas, 20 procentų visų sveikatos sutrikimų užima paveldimumas ir 10 procentų sveikatos būklės lemia pats žmogus.
„Serga visi. Dažnai suaugę stebisi, kodėl darželinukas serga dažniau nei mokyklinio amžiaus vaikas. Tačiau taip yra normalu, nes imuninė sistema mažo vaiko dar tik formuojasi. Maži vaikai dar tik mokosi gyventi – rankas plauti, teisingai valgyti, laiku eiti miegoti. Mes, suaugę, to ir turime išmokyti mažuosius, kad jie užaugę taip dažnai nebesirgtų“, - aiškina gydytoja L. G. Bekerienė.

Dažniausi sveikatos sutrikimai
Pasak gydytojos L. G. Bekerienės, dažnai apsilankiusiems vaikams ligoninėje yra nustatomi regėjimo sutrikimai. 2011-aisiais metais iš visų 194 779 apsilankiusių iki 6 metų vaikų Moters ir vaiko klinikoje 12,3 procento vaikų buvo diagnozuoti regėjimo sutrikimai. Gydytoja nuogąstauja, kad kasmet regėjimo sutrikimų vaikams diagnozuojama vis daugiau, nors nemažai yra diagnozuojama ir klausos defektų, stuburo iškrypimų, netaisyklingos laikysenos pasekmių, kalbos sutrikimų.
„Dauguma mus aplankiusių vaikų sako, kad jie visą dieną praleidžia prie kompiuterio. Kartais pajuokauju, jog pats Dievulis vaiką atsiuntė į ligoninę, kad jis pailsėtų nuo kompiuterio“, - sako L. G. Bekerienė.
Pasak gydytojos, šių laikų technika reikalinga, bet vaikus reikia stebėti, priverstinai liepti daryti pertraukas, kad tiek daug laiko neleistų prie televizoriaus ir kompiuterio. „Klausos problemų mažiau nei regos sutrikimų, tačiau augantys sergamumo rodikliai verčia nerimauti dėl menkiausiai pastebimų sveikatos sutrikimų“, - kalba gydytoja.
Pasak jos, auga ir ūmių kvėpavimo sistemos ligų, gripo susirgimų, virškinimo sistemos ligų ir odos ligų rodikliai. Mažiau vaikai serga anemija (mažakraujyste), alergine sloga, cukriniu diabetu ir kitomis retesnėmis ligomis.
„Negalima numoti ranka ir į anemija sergantį vaiką, ką dabar daro šiuolaikiniai tėvai. Negydoma ši liga gali sukelti didesnių sveikatos sutrikimų“, - įspėja gydytoja.

Turi sveikai valgyti ir sportuoti
Gydytoja L. G. Bekerienė sako, kad ir kokia ekonominė padėtis valstybėje bebūtų, virškinimo sutrikimų ir nutukimų visada buvo ir tarp vaikų, ir tarp suaugusiųjų. Dabar, kai maisto pasiūla didelė, žmonės dar labiau pasiklysta parduotuvėje, todėl neretai renkasi nesveiką, nevertingą organizmui maistą. Kad sveikata būtų kontroliuojama, pasak L. G. Bekerienės, vaikams svarbi visavertė mityba. „Parduotuvėse daug labai skanių, bet nesveikų produktų. Šeima turi mokyti vaiką, kad mamos gaminamas maistas ne tik pats skaniausias, bet ir pats sveikiausias, tada vaikas augs sveikesnis, o užaugęs pats rinksis sveikesnį maistą“, - sako gydytoja.
Po mitybos bene svarbiausią vietą sveikatos stiprinimui užima fizinis aktyvumas. Gydytojos teigimu, vaikas būtų sveikesnis, jei jis aktyviai judėtų kasdien, tačiau šiais laikais tai itin sunku, nes sėdėjimas prie kompiuterio jiems įdomiau.

Vaikas auga miegodamas
L. G. Bekerienė sako, kad vaikui labai svarbus miegas. Miegant išsiskiria augimo hormonas.
„Visi vaikai užaugę nori būti krepšininkais, todėl išgirdę frazę, kad jei jie eis vėlai miegoti, jie užaugs mažesni, veikia teigiamai“, - pastebi gydytoja.
Pasak gydytojos, net mokslininkai yra nustatę, jog tie vaikai, kurie yra „vyturiukai“ ir keliasi anksčiau, užauga sveikesni nei tie, kurie yra „pelėdžiukai“ ir eina miegoti vėliau, nes augimo hormonai išsiskiria ankstyvesnėje miego fazėje, o jei vaikas nueis miegoti vėliau, augimas gali sutrikti.
Geri santykiai šeimoje – tai bene svarbiausias veiksnys augančiam organizmui. L. G. Bekerienės teigimu, vaikui ypač svarbus akių kontaktas išleidžiant jį iš namų į mokyklą. Vaiką reikia paglostyti, apkamšyti, paglostyti nugarėlę prieš miegą. Vaikui didžiulė vertybė – tėvų dėmesys. Prižiūrimas vaikas ir į mokyklą eina su noru, nes jaučiasi laimingesnis“, - sako L. G. Bekerienė.

Rūkymas – suvaržo laisvę
Gydytoja L. G. Bekerienė yra įsitikinusi, jog vaikus, kol jie gyvena tėvų namuose, nors ir jie jau pilnamečiai, turi tėvai prižiūrėti. Šiuolaikinių paauglių problema – rūkymas. „Tėvai jau yra pripratę pasakyti, jog tai paties vaiko problema, tačiau tai nepadės vaikui atsikratyti žalingo įpročio. Reikia vaikui pasakyti griežtai, kad rūkymas – blogai. Jis suvaržo laisvę. Visi paaugliai labai vertina laisvę, todėl ši frazė labai galinga. Jaunuolis, kuris rūko, turi ieškoti, iš kur galėtų gauti cigarečių. O tai yra didžiulė nelaisvė. Paprastas pokalbis su vaiku, nesvarbu, kiek jam metų, gali pakeisti vaiko mąstymą – jį pakreipti teigiama linkme“, - aiškina gydytoja.

Mirtingumas – mažėja
Kūdikių mirtingumas kasmet Lietuvoje mažėja. 1997 metų duomenimis, Lietuvoje mirė 391 kūdikis, tačiau gerėjant medicinos priemonėms ir gydymo metodams mirštamumas sumažėjo. Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 118 kūdikių. „Nors šie skaičiai liūdina, tačiau, lyginant pasaulio mastu, Lietuvoje miršta gana mažai vaikų“, - sako L. G. Bekerienė.
Dažniausiai kūdikiai, kurie patenka į mirusiųjų kūdikių registrą, pasak L. G. Bekerienės, jau gimsta negyvi. „Tie kūdikiai, kurie negali išgyventi, nes yra pažeistas jų organizmas besivystant, dažnai miršta per 7 savo gyvenimo dienas. Taip pat yra įgimtos sveikatos problemos, nuo kurių miršta ką tik gimęs vaikas. Mažiau mirštama nuo kvėpavimo sutrikimų. Mirtingumas nuo traumų ir apsinuodijimų kūdikiams beveik nepasitaiko“, - sako vaikų ligų gydytoja.