Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centro vadovas, dermovenerologas Vaclovas Vaitkevičius šiauliečiams linkėjo nesirgti odos ligomis, o pastebėjus bent mažiausią odos pakitimą kreiptis į specialistus ir neleisti ligai plisti.
 
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Žvynelinė, arba psoriazė, gana paplitusi neužkrečiama lėtinė odos liga, kurią šiuolaikinė medicina dar nepajėgi visiškai pagydyti ir kuri linkusi atsinaujinti. Žvyneline serga apie 4 procentai pasaulio gyventojų ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tai sudaro apie 125 milijonus gyventojų. Šiauliuose žvynelinės kamuojami pacientai sudaro apie 3-4 procentus visų odos ligomis sergančiųjų. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centro vadovo dermovenerologo Vaclovo Vaitkevičiaus, dauguma mano, kad žvynelinė užkrečiama, o sergantys tai mato ir jaučia, todėl neretai dėl savo ligos kompleksuoja. „Tokia savijauta blogina ir pačią ligą. Sergantys nepagydoma žvyneline su liga turėtų susigyventi, antraip bus sudėtinga su ja visą gyvenimą kovoti“, - sako dermovenerologas V. Vaitkevičius.

Žvynelinė ir paveldima, ir įgyjama
Užsikrėsti žvyneline niekas negali, tačiau susirgti gali visi. Pasak medikų, žvynelinę išprovokuoti gali pačios įvairiausios ligos: tokios kaip angina, bronchitas, grybelinės kilmės ligos ar kitos infekcinės ligos. Apie 80 procentų atvejų, gydytojo V. Vaitkevičiaus teigimu, turi įgimtą žvynelinę. Kartais žvyneline serga ir tėvai, ir vaikai, ir seneliai. Gali visa šeima sirgti, o vaikas ne. Žvynelinė gali pasireikšti tiek vaikystėje, tiek sulaukus vyresnio amžiaus.

„Pasitaiko atvejų, kai žvyneline susergama po traumų. Kai žmogus susižeidžia alkūnę ar kelio srityje, tose vietose gali atsirasti žvynelinės pėdsakai – taip liga ir išplinta. Atsiradus žvynelinei, ji pasilieka visam laikui. Ligos sukėlėjas gali būti ir saulė ar cheminiai spinduliai, tačiau didžiausias provokatorius – alkoholis ir cigaretės bei netinkamas gyvenimo būdas. Sutrikus medžiagų apykaitai ar susirgus cukriniu diabetu atsiranda puikios sąlygos žvynelinei atsirasti ir plisti“, - pasakoja dermovenerologas V. Vaitkevičius.

Pasireiškia kelių tipų žvynelinė
Žvyneline sergantiems pasireiškia skirtingo tipo žvynelinė. Dažniausiai pasitaikantis tipas - plokštelinė žvynelinė, kuri susideda iš paraudusios, sustorėjusios, besilupančios odos, susidariusios dėl odos ląstelių reprodukcijos. Plokštelės gali būti apvalios, ovalo ar netaisyklingos formos, gali būti susijungusios ir dengti nemažą kūno paviršiaus dalį. Plokštelės gali dengti bet kurią kūno vietą, įskaitant ir galvos odą. Jos gali atsirasti kaip stipraus uždegimo rezultatas. Kitas žvynelinės tipas - lašinė žvynelinė. Ji pasireiškia mažais lietaus lašeliais, kurie išsibarsto ant krūtinės, nugaros, rankų, kojų ir dažnai atsiranda po ligos ar infekcijos, tokios kaip gripas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Lašinei žvynelinei gydyti prireikia mažiau laiko, o kartais ji praeina savaime, be jokio gydymo. Pasak mediko, ji labiau būdinga vaikams ir jaunimui.

Kūno raukšlėse: pažastyse, bamboje, kirkšnyse, genitalijose, sėdmenyse ir po krūtimis atsirandanti inversinė žvynelinė sunkiausiai gydoma dėl dažno trynimosi ir prakaitavimo. Šioms jautrioms vietoms rekomenduojama taikyti specifinį gydymą. „Jei oda drėksta, gali atsirasti bakterinės ar grybinės infekcijos“, - sako dermovenerologas.
Spuoguotoji žvynelinė pasireiškia mažais spuogeliai ant delnų ar padų, o kartais ir ten, ir ten, arba ant kitų kūno vietų. Šis žvynelinės tipas paprastai reikalauja neatidėliotino gydymo.
Eritrodermija atsiranda retai. Ji charakterizuojama paraudimu ir žvyneliais, dengiančiais visą kūną.
Psoriazinis artritas išsivysto nuo 7 iki 10 procentų žmonių, turinčių žvynelinę. Dėl šios ligos ištinsta ir skauda rankų ir kojų pirštų sąnarius. Odos pagerėjimas priklauso nuo sąnarių pagerėjimo ir atvirkščiai - artritinis sąnarių skausmas sumažėja gyjant odai.

„Plaukuotoje galvos dalyje, kur ribojasi kakta su plaukais, šalia smilkinių ar ausų srityje mėgsta atsirasti žvyneliai. Sergant šia liga kiekvienam niežulys pasireiškia įvairaus stiprumo. Kai kuriems niežti labiau, o kai kuriems visai neniežti. Sustiprėja odos epidermio atsidalijimas. Jis keičiasi 20 kartų greičiau nei įprastai, dėl šios priežasties ant odos paviršiaus formuojasi odos plokštelės – oda ima pleiskanoti. Nespėjusios subręsti ląstelės kyla į paviršių kartu su branduoliais ir taip formuojasi žvyno sluoksnis“, - apie žvynelinės atsiradimą pasakoja V. Vaitkevičius.

Kaip atpažinti, kad odos pakitimas – žvynelinė
„Dėl padidėjusio odos ląstelių dalijimosi su augančiu žvynelių pavidalu odos sluoksniu iškyla ir kapiliarai. Juos pakrapščius atsiranda taškinis rasojimas ar kraujavimas. Mediciniškai tai vadinami limfocitai, kurie apima visą epidermio sluoksnį, jie formuoja žvynelinę ir skatina kitus odos reiškinius. Žvynelinė yra plika akimi matoma, todėl nesunku ją pastebėti. Jei žvynelinė negydoma, per tam tikrą laiką susiformuoja labai storas žvyno sluoksnis“, - pasakoja dermovenerologas V. Vaitkevičius.

Viena iš sunkesnių formų, pasak mediko, yra padų ir delnų pustulinė žvynelinės forma. „Ant jų atsiranda pūlinukų – lašelių ir žmogui sunku vaikščioti, sudėtinga net pirštus palankstyti. Visas kūnas apsižvynuoja, šerpetoja. Žvynelinė neretai pakenkia ir nagams – jie sustorėja, atsiranda duobelės, nagas praranda sveiką blizgesį“, - sako dermovenerologas.
V. Vaitkevičius sako, jog ligos simptomų nereikėtų maišyti su grybelinės kilmės ligomis, nes atliekant medicininius tyrimus grybelinės kilmės pėdsakų nerandama. Pagerėjus ligai, dažniausiai nagai atsistato.

„Žvynelinę reikėtų skirti ir nuo egzemos, grybelinės infekcijos, rožinės epidermijos, kurios staigiai atsiranda. Neužmiršti reikia ir sifilio – jis eina šalia kaip chameleonas, pakartojantis bet kurią ligą“, - sako V. Vaitkevičius.
Pats žmogus, gydytojo V. Vaitkevičiaus teigimu, sau negali nustatyti ligos, todėl pastebėjus bent mažiausius odos pakitimus, turėtų kreiptis į odos gydytoją. Odos ligos mažai žinomos ir šeimos gydytojams, todėl jie tikslios diagnozės taip pat negali nustatyti.

Gydymas komplikuojasi esant šalutinėms ligoms
Kartais liga turi komplikacijų dėl šalutinių ligų – eritroderminės formos, sąnarių pakitimo, delnų ir padų formos. Daugumai žvyneline sergančių pacientų gydymas panašus, tačiau, pasak gydytojo V. Vaitkevičiaus, sergant lėtinėmis ligomis gydymas yra sudėtingesnis ir kartais komplikuojasi. Priklauso nuo žvynelinės formos, išplitimo ir poveikio sąveikaujant su kitomis lėtinėmis ligomis.
„Naudojame hormoninius, sferoidinius preparatus, žvynus atsluoksniuojančius tepalus. Pirmiausia svarbu žvynus atskirti. Tai padaryti padeda salicilo preparatas. Kai žvynai nuvalomi, gali būti taikomas gydymas. Pakabinus vaistą ant storo žvyno sluoksnio jokio efekto nematysime. Per žvynus jokie steroidiniai tepalai neprasiskverbia, todėl tik pašalinus galima sėkmingai gydyti. Visiškai išgydyti žvynelinės neįmanoma“, - apie gydymą pasakoja V. Vaitkevičius.

Saulės vonios mažina žvynelinę
Be išorinio gydymo, pasak V. Vaitkevičiaus, 95 procentams sergančiųjų tinka saulės vonios. Jų geriausia gauti pajūryje. Gydytojas sako, jog vasaros metu patys ligoniai pastebi, kai nuvažiavus prie jūros žvynelinė tarsi atsitraukia, didžioji dalis pranyksta ir namo sugrįžta su švaria oda. Daugumai gamtos resursų naudojimas padeda kontroliuoti žvynelinę.
„Dirbtinė saulė naudojama ir ligoninės stacionare. Ligoninėje naudojame aparatą, kuris skleidžia ultravioletinius ilgų ir trumpų bangų spindulius. Sunkiais atvejais naudojame tik ilgabangius. Stipriau veikiantys ir giliau prasiskverbiantys spinduliai naudojant specialius vaistus prieš švitinimą, suteikia didesnį efektą“, - pasakoja dermavenerologas.

Gydytojo teigimu, pasirodžius pirmai dėmelei, žmogus visam gyvenimui pakliūva į žvynelinės spąstus. „Nėra pasaulyje tokio gydytojo, kuris pasakytų, jog gali išgydyti. Medikai gali tik padėti ir palengvinti ligos eigą. Kartais ir visai nugydom, tačiau, kad liga nepasikartos, niekas negali patvirtinti – tokio gydytojo pasaulyje nerasite“, - sako V. Vaitkevičius.
Žvynelinė medicinai dar sunkiai suvaldoma liga, todėl jos išgydyti iki galo nepavyksta. Pasak mediko, atsiradus pirmiesiems žvynelinės požymiams žmonės dažniausiai pastebi ir skuba pas gydytojus.
Gydytojas V. Vaitkevičius sako, jog žmogus, kuris serga žvyneline, net persikėlęs gyventi į pajūrį, neišgis. Organizmas pripranta prie klimato ir vėl atsinaujina žvynelinė.

Nuo sergančiojo emocinės būklės priklauso liga
Žvyneline sergantys žmonės jaučia diskomfortą, būdami viešose vietose vengia dėvėti atviresnius rūbus. Pasak V. Vaitkevičiaus, žmonės privalo su liga susigyventi. „Ligai svarbi ir emocinė būklė – jei visada nerimausi, blogės liga ir jos gydymas. Tai sunki liga, su kuria būtina kovoti“, - sako medikas.
Anot V. Vaitkevičiaus, žmonės varžosi apnuoginti žvyneline pasidengusią odą, nes dažną glumina aplinkinių dėmesys.
„Jei žmogus norės, suras ir vietą ir laiko, kur galės laisvai pabūti saulėje. Yra nuošalesnių vietų, kuriose galima pasilepinti saulės voniomis, pasimaudyti upėje, ežere ar net jūroje“, - sako medikas.

Gydytojas pataria būti supratingesniems aplinkiniams, o pacientams labiau žiūrėti savo sveikatą nei kreipti dėmesį į šalia esančius.
„Žvynelinei išplitus po visą kūną, paciento emocinė būsena būna ypač sunki – jis pats nenori niekur rodyti savo odos ir ją slepia po drabužiais. Savo pacientus stengiame padrąsinti - paaiškiname, kaip su liga reikia kovoti. Susirgus žvyneline svarbiausias žingsnis - laiku kreiptis į specialistus. Mes galime padėti ir padėsime, tačiau žvynelinės šiuo metu pilnai išgydyti negalime“, - kalba medikas.

V. Vaitkevičius sako, jog žvynelinės gydymas ilgainiui keitėsi. Dabar yra teikiami ir biologiniai preparatai, tačiau kasmet galimybę tokį gydymą gauti gali apie 30 ligonių, kurie serga sunkia žvynelinės forma. Tokie preparatai turi būti naudojami pastoviai. Organizmas prisiriša prie biologinio preparato, todėl nutraukus jo vartojimą, galimas ryškus ligos paūmėjimas.
Maistas sergantiems žvyneline
Neretai sergantiems žvyneline paūmėjimus iššaukia ir maistas. Medikai nerekomenduoja valgyti saldumynų, riebaus maisto, kad neišprovokuotų ligos paūmėjimo. „Kai kuriems pacientams net žuvis gali pabloginti savijautą“, - sako V. Vaikevičius. „Alkoholis – didžiausias priešas. Po švenčių net patys sergantys žvyneline pajaučia, kad kūnas tampa jautresnis, labiau niežti, ant kūno atsiranda daugiau žvynelių“.

Sergantiems žvyneline, liaudies medicinos žinovai pataria valgyti maisto produktų, kuriuose yra daug vitamino D. Jo daugiausiai yra špinatuose, kopūstuose, morkose, daigintuose kviečių grūduose. Šie produktai mažina žvynelinę. Rekomenduojama pieno ir augalinė dieta. Galima vartoti augalinį aliejų, varškę, juodą duoną, daug žalių vaisių ir daržovių, tik bananų reikia valgyti mažiau. Patartina atsisakyti alkoholinių gėrimų, prieskonių, druskos, kavos, arbatos. Patariama mažiau vartoti baltos duonos, cukraus, džiovintų vaisių ir marinuotų daržovių. Saikingai galima valgyti mėsos ir žuvies, kiaušinių ir sūrio. Labiausiai naudingi morkų, burokėlių, agurkų, špinatų sulčių mišiniai.