
Šiaulius „puošiantis“ Tolimųjų Rytų augalas Sosnovskio barštis nekelia gyventojų džiaugsmo – skambina į redakciją ir teiraujasi, kas juos turėtų išnaikinti. Ne problema padaryti ir šio dekoratyvinio augalo nuotraukas – valandėlę pavaikščiojęs fotografas grįžo su laimikiu. Veši jie pietinėje ir centrinėje miesto dalyse, Rėkyvoje, seniau būta šių grožybių netoli Ch. Frenkelio vilos. Taip, galima vadinti jį dekoratyvine grožybe, nes Kuršėnuose gyvenantis gamtininkas Vytautas Uosis pasakoja, kad Sosnovskio barštis į Lietuvą atkeliavo dar tarybiniais laikais ir tapo viena pagrindinių sodo puošmenų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Ilgametė kova duoda vaisius
Pats su Sosnovskio barščiais kovojantis gamtininkas teigia, kad yra visokiausių pasiūlymų, kaip išnaikinti šį augalą. Siūloma didžiulius plotus uždengti juoda plėvele – tokį būdą rekomenduoja specialistai. Pats V. Uosis kapoja dekoratyvinių barščių žiedus – kad sėklos nesubręstų ir jie nebesidaugintų.
„Jis yra dvimetis augalas – iš sėklos išdygsta. Pirmaisiais metais jis auga, o antraisiais subrandina sėklas ir iš šių sėklų prasitęsia giminė. O praktika rodo, kad ir žiedynus kapojant, jis vis tiek išlieka“, – sako V. Uosis.
Kai kuriose vietose barščių plantacijos didėja, tačiau šalia gamtininko namų Sosnovskio barščių skaičius stabilus – laikosi vienur kitur, per daug nesiplečia. Keliose vietose netgi pavyko visai išnaikinti, tačiau tai reikalauja kelerių metų kovos.
„Kur galiu prieiti, ten juos nukapoju, tai ten ir sėklų nebėra. Keliose vietose esu visai išnaikinęs. Pavienių kitur dar tokių liko, bet yra guotai tokie vienoje kitoje vietoje. Su dalgiu čia toks žmogelis praėjo vasaros pradžioje, apgesino, bet dabar vis tiek tie žiedynai išlenda – kas bjauriausia, kad nukerpi ir vis tiek leidžia tokias atžalas su žiedynais. Nepasiduoda jis jokiais būdais“, – pasakoja V. Uosis.
Atvežtas į Lietuvą dėl grožio
Gamtininkas sako, kad Sosnovskio barštis būtų dekoratyvinis augalas, jeigu nebūtų nuodingas. Tarybiniais metais jis buvo atvežtas į kai kuriuos Rusijos kolūkius kaip silosinė kultūra, tačiau greitai tapo dekoratyviniu augalu. Niekas tais laikais nešnekėjo, kad jis yra nuodingas, todėl žmonės ir pradėjo jį vežti į Lietuvą.
„Aš esu matęs pats, kai pirmieji čia atkeliavo, tada dar Mažeikiuose dirbau. Esu matęs pas žmones – gražiai nukirpta veja, kieme aplinka puikiai sutvarkyta ir vienas barštis auga – apie trijų metrų aukščio“, – pasakoja V. Uosis.
Žinoma, Sosnovskio barštis ne visada toks didelis – tai priklauso nuo žemės derlingumo, kurioje jis auga. Tačiau žmonių išpopintas ir numylėtas augalas užaugdavo didžiulis, o tokiu grožiu greitai užsikrėtė ir kaimynai. Sosnovskio barštis pradėjo plisti ir kituose miestuose – žmonės sodino jį kaip dekoratyvinį augalą.
Gamtininkas pastebi, kad paukščiai nelesa šio augalo sėklų, todėl jis neplinta žaibiškai – auga ten, kur sėkla nukrito arba kur žmonės pasisodino. Gamtininko namų apylinkėse Sosnovskio barštis keroja jau 25 – 30 metų, o kaip jis čia atkeliavo – neaišku. V. Uosis tik spėja – gal kas nors žemių papylė su barščio sėklomis.
Į kovą su kosmonauto apranga
Gamtininko pasakojimai nenustoja stebinti – jis sako, kad barštį kuo puikiausiai suėda jo žąsys ir triušiai, o sudžiūvęs augalas nekelia jokių problemų.
„Senieji žiemos metu sudžiūvę stiebai puikiausiai naudojami prakurams – mano mama juos naudodavo. Dega kaip parakas – nežmoniškai greitai“, – sako V. Uosis.
Daugybę metų su augalu kovojantis gamtininkas ir pats pakliuvo į jo pinkles – viskas dėl Sosnovskio barščio sulčių.
„Kada jį pjauni, kapoji tuos jo žiedynus, kotus, tai jau, gink Dieve, turi neapsitaškyti nei rankų, nei kojų arba veido – plikų kūno vietų. Turi apsirengti kaip kosmonautas, kad neužtikštų niekur, kitą kartą ir šalmą dar užsidėti – motociklininko skafandrą, kad būtų šimto procentų garantija“, – teigia V. Uosis.
Anot jos, Sosnovskio barštis labai sultingas augalas, o jam apsitaškius jo sultimis kitą dieną iškilo pūslės – atrodo lyg verdančiu vandeniu būtum nusiplikęs. Pūslės skaudžios, turi jas gydyti, tepti, po to dar gali ir odos pigmentacija sutrikti.
Auginant žąsiukus ir viščiukus tenka kartais juos gaudyti Sosnovskio barščio paunksmėje – V. Uosis sakosi ne kartą tai daręs, tačiau nuo prisilietimo prie šio augalo nieko nebuvę. Sultys pavojingiausios – jeigu užtiško kur nors, reikia tuoj pat nusiplauti ir nieko nebus.
Šeimos gydytoja – užtenka būti netoliese
Pasak šeimos gydytojos Audronės Navickaitės, kaip aplinkoje esantys augalai Sosnovskio barščiai pavojaus nekelia per kvėpavimo takus, o labiausiai jie pavojingi kontakto metu. Kai kuriems užtenka tik prisiliesti arba būti netoliese – vien tai sukelia alerginę reakciją. Sosnovskio barščio išskiriami eteriniai aliejai sudirgina žmogaus odą ir sukelia nudegimus.
„Teko susidurti su vienu atveju – suaugusiam vyrui buvo kojos nudegimas ir gan gilus, su pūslėmis. Tokio nudegimo gydymas ilgas. Pačiam nereikėtų kištis ir bandyti gydytis, vis tiek reikėtų kreiptis į medikus, nes tada yra paskiriami priešuždegiminiai purškalai, specialios putos, kurios gydo. Gydymas gali užtrukti ir kelias savaites“, – sako A. Navickaitė.
Augalo naikinimu rūpinasi savivaldybė
Galiausiai teiraujamės apie Sosnovskio barščius Šiaulių miesto savivaldybėje – problema žinoma ir su ja tvarkomasi. Pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Arūno Adomaičio, žmonės ateina su prašymais išnaikinti įsikerojusius augalus. Tokie darbai atliekami, jeigu Sosnovskio barščiai auga bendroje valstybinėje žemėje.
Pasak šeimos gydytojos A. Navickaitės, jeigu žmonės patys nusprendžia išnaikinti Sosnovskio barščius, tai reikia daryti atsargiai, neprisiliečiant prie jų plikomis rankomis. Nors V. Uosio patirtis rodo, kad prisilietus prie barščio nieko nenutinka, tik jo sultys sukelia tokią alerginę reakciją, tačiau, ko gero, ne kiekvieno žmogaus organizmas toks atsparus, taigi belieka būti atsargiems.

Sosnovskio barštis – pavojingas augalas, sukeliantis skaudžią alerginę reakciją.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



