Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas Keras primena, kad skendimai – didžiausias poilsiautojų prie vandens siaubas. Nors dažnai kalbama apie vasarą tykančius pavojus, tačiau vis dar trūksta žmonių supratimo ir adekvačių sprendimų atostogaujant ar leidžiant laiką prie vandens. Įkaitus orams vandens telkinius apgulė minios žmonių, besimėgaujančių vandens teikiamais malonumais. Deja, šiais metais vandens pramogos ir poilsis prie vandens jau pasiglemžė 111 gyvybių.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo saugumu rūpinasi nepakankamai. Tačiau ne visuose paplūdimiuose budi gelbėtojai.
Pavojus sveikatai kyla dar ir dėl to, kad žmonės per daug ilgai kaitinasi saulėje, geria mažai skysčių, nedėvi galvos apdangalų, taip pat vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to rizika patirti traumą ar kitokio pobūdžio nelaimę išauga dvigubai. Alkoholis sustiprina organizmo dehidrataciją, kuri karštyje ir taip didelė. Netekęs daug skysčių žmogus gali nualpti, gali kamuoti galvos skausmai, raumenų spazmai, todėl tokiam žmogui maudytis vandenyje nederėtų. Pasak sveikatos specialistų, dažnai apsvaigę asmenys yra linkę rizikuoti, pavyzdžiui, šokti į vandenį iš didelio aukščio ar varžytis, kuris nuners toliau ar giliau, dėl to įvyksta didžioji dalis skendimų. Norėdami atsivėsinti poilsiautojai staiga šoka į vandenį nė nepagalvodami, kad dėl didelio temperatūrų skirtumo organizmas gali patirti šoką, raumenis sutraukti mėšlungis. Pastebėta, kad dalis tokių „šuolininkų“ nebeišneria.
Statistikos duomenimis, gerokai dažniau skęsta vyrai ir paaugliai, kurie dar neįvertina tikrojo alkoholio poveikio. Moterys apsvaigusios nuo alkoholio, skęsta retai.
Sveikatos specialistai įspėja: šalia vandens poilsiaujantys su vaikais ir vartojantys alkoholį rizikuoja, nes išgėrus sumažėja dėmesingumas, todėl išauga tikimybė laiku nepastebėti skęstančio vaiko.