Šiaulių visuomenės sveikatos specialistai praneša, kad Šiaulių apskrityje per pastaruosius keletą metų bendras registruojamų skarlatinos atvejų skaičius didėja. Susirgimai registruojami visuose apskrities rajonuose, tačiau daugiausia susirgusiųjų yra Šiaulių mieste. Šių metų sausio mėnesį Šiaulių apskrityje iš viso užregistruota 17 skarlatinos atvejų, iš jų Šiaulių mieste – 14 atvejų, kai tuo tarpu 2013 metų sausį – 13.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Atitinkamai vasario mėnesį susirgusių apskrityje buvo 16, iš jų Šiaulių mieste - 12. Didžioji susirgusiųjų skarlatina dalis yra ikimokyklines įstaigas lankantys vaikai. Šiauliuose net 14-oje lopšelių-darželių per penkis paskutinius mėnesius buvo užregistruoti 35 susirgimai.
Didžiausias sergamumas skarlatina Šiaulių mieste buvo registruojamas 2005 metais, kai susirgusiųjų skaičius siekė 117. Kadangi skarlatinai būdingas sezoniškumas, šia liga daugiau sergama rudenį ir pavasarį.
Skarlatinos požymiai
Skarlatina – tai viena iš streptokokinės infekcijos formų, kuriai yra būdingas karščiavimas, anginos požymiai ir smulkus taškinis bėrimas. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis ligonis. Infekcija perduodama oro lašeliniu būdu kalbant, čiaudint, kosint. Užsikrėsti taip pat galima liečiant ligonio daiktus, indus, žaislus ar kitus aplinkos paviršius - per nešvarias rankas sukėlėjai patenka į akis, nosį ar burną. Užsikrėtimas per streptokokais užkrėstą maistą – pieną, ledus, kremus - yra gana retas. Naujagimiai skarlatina neserga, nes turi apsauginius antikūnus, gautus iš mamos. Dažniausiai serga 3-10 metų vaikai. Su amžiumi imlumas šiai infekcijai mažėja, dėl įgyto specifinio imuniteto ir padidėjusio gleivinės barjero atsparumo. Persirgus skarlatina, įgyjamas ilgalaikis antibakterinis specifinis imunitetas, pakartotiniai susirgimai reti. Skarlatina nėra vakcinomis valdoma infekcinė liga. Skarlatinos inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki susirgimo) trunka vidutiniškai 2-4 dienas. Ligos pradžia ūmi: staiga pakyla temperatūra (iki 39-40 ºC), ligoniui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina, kartais jis vemia. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja ir tampa skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų, joms nusivalius, liežuvis pasidaro panašus į avietę. Praėjus 1-2 dienoms nuo ligos pradžios, visą kūną (ypač pažastis, kirkšnis, galūnių lenkiamuosius paviršius) išberia smulkiomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis. Delnai, padai ir plotas apie burną lieka neišberti. Bėrimas išnyksta per 6-9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda šerpetoti, ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.
Rekomendacijos susirgus skarlatina
Ankstyvoje ligos stadijoje galimos komplikacijos: pūlingas ausies, limfmazgių uždegimas, sinusitas, meningitas. Vėlyvos komplikacijos atsiranda 2-3 ligos savaitę: inkstų bei širdies raumens pakenkimai, pūlingi ausų, kaukolės ertmių uždegimai. Negydoma skarlatina gali sukelti reumatinį artritą, glomerulonefritą ar endokarditą. Neišgydyta skarlatina gali pereiti į lėtinę nosiaryklės patologiją, kuri pavojinga kaip infekcijos platinimo forma. Skarlatinos priešepideminėms priemonėms labai svarbu ligonio izoliacija ir išgydymas. Sergantysis, kaip infekcijos šaltinis, izoliuojamas ne mažiau kaip 24 val. nuo antibakterinių vaistų vartojimo pradžios. Siekiant išvengti komplikacijų, rekomenduojama mažiausiai 5 dienas atsisakyti įprastinės veiklos - neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su ligoniu, priskiriami tik ligonio šeimos nariai. Jiems rekomenduojama 7 dienas stebėti savo sveikatos būklę, o pajutus skarlatinos simptomus (karščiavimas, gerklės skausmas, kūno išberimas) nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vaikų ugdymo įstaigoje, išaiškinus skarlatinos atvejį, rekomenduojama: 7 dienas stebėti grupę lankančių vaikų sveikatos būklę, informuoti vaikų tėvus apie nustatytą susirgimą ir profilaktikos priemones, atlikti ligonio aplinkos daiktų, patalynės skalbinių nukenksminimą (plauti muilu ir karštu vandeniu), vieną kartą dienoje nukenksminti stalo įrankius, o žaislus plauti, valyti po kiekvieno žaidimo. Minkštus žaislus ir kiliminę dangą rekomenduojama iš grupės išnešti, prieš tai kruopščiai išvalius. Patalpas valyti drėgnu būdu, kuo dažniau jas vėdinti. Svarbu ugdyti vaikų higienos įgūdžius, o vaikus po ligos priimti tik su gydytojų pažymomis.
