Tik reguliariai lankantis pas odontologą galima išsaugoti sveikus ir gražius dantis.
Redakcijos archyvo nuotr.

Lina ABROMAVIEČIENĖ
Lietuvoje jau aštuntus metus yra įgyvendinama vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, kurią finansuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Praėjusiais metais nemokamam vaikų dantų silantavimui buvo skirti ir išleisti beveik 2 milijonai litų, už kuriuos beveik 300 tūkstančių vaikų dantys buvo nemokamai padengti specialia medžiaga, vadinamu silantu. Šiaulių odontologijos poliklinikos burnos higienistė Valdonė Kelmienė sako, kad vaikų dantų sveikata priklauso nuo tėvų, kurie moko, kaip prižiūrėti dantukus, o silantai – tai vienas iš efektyvesnių būdų, kaip apsaugoti dantis nuo ėduonies.

Silantai – dantų apsauga
Mokslininkų duomenimis, ėduonis krūminių dantų vagelėse sudaro 50–88 procentų visų vaikų ir paauglių dantų ėduonies atvejų. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad 69,4 procento 7–8 metų vaikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies. Ėduonis – viena labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų tarp vaikų bei paauglių. Silantai – dantų ėduonies profilaktikai skirta skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančių bakterijų. „Dantukų vagelės užpildomos silantinėmis medžiagomis. Tada į dantų vageles nebegali patekti jokių mikroorganizmų ar nešvarumų, nesusidaro dantų ėduonis, dantys apsaugomi net nuo burnos rūgščių“, – sako V. Kelmienė.
Prevencinės programos, kai vaikams nemokamai dantys padengiami silantais, įgyvendinimui didelis dėmesys skiriamas visoje Lietuvoje. Teikiamomis paslaugomis gali nemokamai pasinaudoti kiekvienas 6–14 amžiaus vaikas, todėl tėveliai yra raginami rūpintis savo vaikų dantukų sveikata ir laiku juos nuvesti pas odontologą.
Apsilankymo metu pas odontologą ar burnos higienistą profilaktiškai yra apžiūrima vaiko burnytė, įvertinamas dantų sukandimas, apžiūrimi pieniniai ir nuolatiniai dantys, ar nėra ėduonies.
Pagal šiuos duomenis burnos higienistas sprendžia, ar tikslinga dantį dengti silantu, ar ne. Jei dantis neseniai išdygęs ar lėkštos jo dantų vagelės, anot V. Kelmienės, tokio danties dengti silantu nereikia.
„Jei dantukas yra neseniai išdygęs ir jis dar nėra visiškai mineralizuotas, lengvai pažeidžiamas bei gilesnės valgelės, tada patariame dantį padengti silantu“, – sako V. Kelmienė.
Silantai nėra amžini – jie dažniausiai išsilaiko metus ar dvejus. Nors kai kuriais atvejais gali nukristi jau kitą dieną. „Jei iškrenta silantas, galima jį dėti pakartotinai. Tik reikia, kad tėveliai laiku tai pastebėtų. Jei vaikui yra uždėtas silantas, po trijų mėnesių patariame vėl ateiti ir pažiūrėti, kaip silantas laikosi“, – sako burnos higienistė.
„Kartais, kai taisome vieną dantuką, pastebime, kad kitam reikalingas silantas. Tuomet vaikas yra nukreipiamas pas burnos higienistą ir ši procedūra labai greitai atliekama“, – sako V. Kelmienė.

Procedūra neskausminga
Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Pati procedūra – silantavimas – neskausminga ir trunka vos keliolika minučių. Dantuko gręžti nereikia – grąžtas, kurio vaikai paprastai bijo, nenaudojamas. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Po to silantas sukietinamas, naudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi apie metus ir silante esantis fluoras jį stiprina. Pasak V. Kelmienės, dažniausiai silantavimo kartoti nebereikia. Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Geriausiai dengti ką tik išdygusius dantukus, nes jie dar būna nevisiškai susiformavę, emalis porėtas, nevisiškai mineralizuotas. Pasak V. Kelmienės, visiškai dantų mineralizacijai reikia apie poros metų, todėl pirmuosius dvejus metus po išdygimo dantukai yra ypač jautrūs kariesui. Kai dantis išdygsta, jo vagelės gana greitai apsineša, atsiranda pirminių ėduonies požymių. Tuomet silantuoti tokį dantį yra vėlu. Jei silantai paslepia dantų problemą, po jais dantis gali sugesti. Todėl kiekvienas odontologas kiekvieną situaciją vertina individualiai.

Augu sveikais dantukais
Nuo 2011 metais įgyvendinama nauja profilaktinė programa „Augu sveikais dantukais“. Projektas skirtas išsaugoti sveikus vaikų iki 3 metų amžiaus dantis. Su šeimos gydytojo siuntimu reikia registruotis pas burnos higienistą, kuris suteiks informaciją, kaip išsaugoti sveikus vaiko dantis, esant poreikiui, nukreips pas vaikų odontologą.
Pasak V. Kelmiemės, šios programos labai reikalingos, nes ne visi tėvai gauna reikiamos informacijos ne tik apie silantavimą, bet ir apie vaikų dantų priežiūrą nuo pat gimimo.
„Dabar labai pagausėjo vaikų, kurie serga buteliuko ėduonimi. Ši problema atsiranda dėl netinkamo maitinimo naktimis. Tėveliai daug ko nežino, todėl būtina teikti reikiamą informaciją. Jau nuo pat gimimo vaikai reguliariai turi lankytis pas odontologą. Taip galima stebėti, ar neatsiranda nereikalingų dėmelių, kurios gali būti susijusios su buteliuko ėduonimi. Kad kūdikis nesirgtų buteliuko ėduonimi, po maitinimo naktį būtina nuvalyti vaiko dantenas“, – sako V. Kelmienė.
Jei vaiko dantukai tinkamai neprižiūrimi, jie tampa pažeidžiamesni.
Kai sugenda pieninis dantukas, pasak V. Kelmienės, atsiranda atviras infekcijos šaltinis, kuris gali persiduoti net nuolatinio danties užuomazgai. Todėl didelė rizika laikyti sugedusį dantį, net jei yra ir pieninis. „Kad nereikia taisyti pieninių dantų, mitas. Jei sugedusį dantį skubama išrauti, yra neišsaugoma nuolatinio danties vieta. Po išrovimo dažniausiai nuolatiniai dantukai dygsta kreivi, netaisyklingos formos. Todėl pieniniai dantys labai svarbūs“, – įsitikinusi V. Kelmienė.

Pirmasis dantų šepetukas
Pasak V. Kelmienės, pirmasis dantų šepetukas turėtų atsirasti nebūtinai tada, kai išdygsta pirmasis vaiko dantukas. „Pirmą dantuką galima pradėti valyti su švaria marle. Kai vaikui sueina vieneri metukai, reikėtų įsigyti vaikišką minkštą šepetėlį. Tačiau svarbiausia ne tik nupirkti šepetėlį, bet ir rodyti pavyzdį vaikui. Tėvai turėtų vaikui įskiepyti, kad dantis valytis turi būti taip pat svarbu, kaip praustis ar valgyti“, - sako V. Kelmienė.
Nors dažniausiai vaikai pradeda valytis dantis žaidimo forma, tėvai turėtų procesą atidžiai stebėti ir vaikučiui padėti išsivalyti dantukus. Pasak V. Kelmienės, palaipsniui ir pats vaikas įpranta valytis dantis.
„Vaikų, kurių tėveliai rūpinasi jų dantukais ir reguliariai lankosi pas odontologą, dantys genda mažiau. Kai vaiko dantys nuolat prižiūrimi, jie ir estetiškiau atrodo, yra baltesni, gražiau ir taisyklingiau auga“, – sako V. Kelmienė.
Svarbu, kad iškritus vienam dantukui, tėvai stebėtų, kaip pradeda augti kitas. „Tuos tėvus, kurie nesirūpina vaikų burnos higiena, labai lengvai atskiriame. Nes pas mus atvesdami vaikutį apžiūrai, nenuvalo vaiko dantukų, todėl nereikėtų stebėtis, kad vaikų dantys taip genda.
Kad dantys būtų nepriekaištingai gražūs ir sveiki, V. Kelmienė tiek vaikams, tiek suaugusiems pataria pas odontologą lankytis kas pusmetį.