Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Einikienė, sako, kad greitosios medicinos pagalbos pertvarka, siekiant užtikrinti efektyvias ir kokybiškas paslaugas daugelyje miestų, jau pasitvirtino.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Einikienė, sako, kad greitosios medicinos pagalbos pertvarka, siekiant užtikrinti efektyvias ir kokybiškas paslaugas daugelyje miestų, jau pasitvirtino. Nors šiuo metu Lietuvoje nėra vieninga Greitosios medicininės pagalbos sistema, tačiau iš visų 50 privačių yra 19 savarankiškų.

30 procentų greitosios iškvietimų - neapgalvotų
Ne visi žino, kokias medicinines paslaugas teikia greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, todėl, pasak A. Einikienės, beveik 30 procentų iškvietimų neatitinka greitosios pagalbos teikiamų funkcijų.
„Daugumą sveikatos sutrikimų galima išspręsti su šeimos gydytoju, tačiau prasčiau pasijutę žmonės supanikuoja ir iš karto kviečia greitąją pagalbą“, - pastebi A. Einikienė.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos tik susirgus ūmiomis ligomis, kai reikia pacientus pervežti į kitas gydymo įstaigas ir kai reikia teikti būtinąją pagalbą.
Kasmet Lietuvoje užfiksuojama apie 674 710 gyventojų iškvietimų. Iš viso yra suformuota 241 brigada.
Greitosios medicinos pagalbos brigados sudėtis kiekvienoje gydymo įstaigoje skiriasi. Reikalui esant brigadoje dalyvauja ir akušeriai. Vykdant Greitosios medicinos pagalbos reformas, kai kuriuose miestuose buvo atsisakyta greitosios medicinos pagalbos paslaugų. Yra nustatyta, kad miestas turi išlaikyti ne mažiau kaip dvi brigadas, jei ne – jos yra jungiamos prie didesnių centrų.
A. Eineikienė pastebi, kad pertvarkius greitosios medicinos pagalbos struktūrą, pagreitėjo ir teikiamos paslaugos. Šiuo metu greitosios pagalbos mieste į iškvietimo vietą atvyksta per 10-15 minučių, o rajone – per 20-25 minutes. Jei vienu metu iškvietimų yra daug, vykstama ten, kur žmogaus gyvybei gresia pavojus.
A. Einikienės teigimu, prieš pertvarką 60 savivaldybių turėjo savo atskiras dispečerines. Įvykdžius 7 projektus, buvo pertvarkytos ir centralizuotos visos Lietuvos dispečerinės. Centralizuoti buvo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos punktai ir prie jų prijungti aplinkiniai regionai. Pertvarkymo tikslas - užtikrinti ilgalaikį ir organizuotą skubios medicininės pagalbos paslaugų teikimą. Įdiegus naujas programas pagreitėjo darbas, pacientas bendraudamas su dispečeriu, jaučiasi saugiau, sutaupomos finansinės lėšos.
„Šiaulių miestas, visos Lietuvos mastu, išsiskyrė savo novatoriška Greitosios medicininės pagalbos programa, kuri ne tik pagreitino skubios pagalbos teikimą, bet ir sukūrė naują funkciją - padėti nukentėjusiajam bendraujant telefonu ir teikiant rekomendacijas, kol į iškvietimo vietą atvyksta greitosios pagalbos automobilis. Tai viena iš naujovių, kurios spartina skubiosios pagalbos teikimą Lietuvoje“, - sako A. Einikienė.