Gydytojas ordinatorius V. Šimanskis teigia, jog tiek sergant ateroskleroze, tiek kitomis ligomis, labai svarbus artimųjų palaikymas.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

Tie, kuriems neteko lankytis Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, nežino nematomos šios įstaigos medikų darbo pusės. Tik jų stiprybės ir vienybės jėga kai kurie vežimėliais atvykę pacientai išeina sustiprėję. Ne mažiau priežiūros sulaukia ir skaičiuojantys paskutines savo gyvenimo dienas.

Šioje įstaigoje darbo medikams niekada nepritrūks – Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, visuomenė sensta, o įvairios ligos užklumpa vis jaunesnius žmones.
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro medikai pastebi, jog šiuo metu visos ligos jaunėja. Aterosklerozinės plokštelės aptinkamos nusėdusios ir vaikų kraujagyslių sienelėse. O tai reiškia polinkį į aterosklerozę.

Bendrosios praktikos gydytoja Danutė Laurinaitienė: Sklerotiniai pakitimai vyksta visame organizme, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus. Visos ligos „jaunėja“. Cholesterolis kaupiasi kraujagyslėse, ir dėl to vystosi pokyčiai organizme. Kartais tai būna ir susirgimo pradžia. Ne be reikalo sakoma, kad jau nuo jaunystės reikia rūpintis sveikata.

-Kokius pakitimus rodo tyrimai?
Vyriausiasis ordinatorius Algimantas Čepulis: Dažniausiai cholesterolio kiekis būna padidėjęs sergantiems ateroskleroze, nutukusiems, esant įvairiems kepenų susirgimams ir kt., bet kartais tyrimai gali būti ir normalūs, o žmogui gali pablogėti atmintis, vystytis sklerotiniai pakitimai ar kiti susirgimai.

- Kaip tinkama mityba gali įtakoti sergančiųjų ateroskleroze sveikatą?
Gydytojas ordinatorius V. Šimanskis: Jeigu nutukęs žmogus, turintis padidintą arterinį kraujo spaudimą, „numes“ svorio, jam mažiau reikės gerti vaistų. Taip nebūna, kad nieko nedarysi ir būsi sveikas.
A. Čepulis: Kalbama, esą gydytojai visagaliai, kad duos tablečių ir viskas bus gerai. Bet taip nėra. Ligonis pats turi rūpintis savo sveikata, vykdyti gydytojo nurodymus. Būna tokių ligonių, kurie pageria vaistus dvi tris dienas, savijauta nepagerėja ir gydytojo paskirtų vaistų nebegeria. Kiti pacientai geria tuos vaistus, kuriuos rekomendavo jų kaimynai ar sutikti žmonės poliklinikoje. Toks gydymasis gali pakenkti ligonio sveikatai.

D. Laurinaitienė: Labai gaila, bet pacientai kartais neadekvačiai gydosi, atsiradus menkiausiam negalavimui. Daug žmonių mėgsta gydytis patys. Vienas žmogus tik suskaudus galvai čiumpa tabletę, o kitas tiesiog išeina į gryną orą pasivaikščioti ir jam pagerėja. Žmonės nesupranta, kad patys gydydamiesi gali sau pakenkti. Pavyzdžiui, atsiradusios kraujosrūvos kūne, kraujavimas iš skrandžio gali būti dėl gan plačiai naudojamo aspirino. Ne mažiau kenksmingas pagyvenusių žmonių mėgstamas citramonas, dėl kurio gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.
Daug reikšmės sveikatai turi ligonio mityba, darbo ir poilsio režimas (dalis pacientų nevykdo gydytojų rekomendacijų mankštintis, nepersivalgyti, riboti druskos, cukraus kiekį, riebų maistą).

A. Čepulis: Pas mus ligoniai gydomi su visa ligų puokšte: sergantys ateroskleroze, cukriniu diabetu, Parkinsono liga, liekamaisiais reiškiniais po insultų, įvairių traumų ir lūžimų ir kt.

- Kokią įtaką daro mankšta? Kokios galimybės sukurtos jai atlikti įstaigoje?

D. Laurinaitienė: Pacientai pas mus gauna ne tik medikamentinį gydymą, bet aktyviai taikoma gydomoji mankšta, masažas, fizioterapinės procedūros. Mums labai svarbu ligoniui atstatyti fizinį aktyvumą. Sunkiai sergantiems, gulintiems ligoniams taikoma pasyvi mankšta lovoje, stipresni sodinami, vedžiojami su vaikštynėmis. Vaikštantiems ligoniams skiriama gydomoji mankšta kineziterapijos salėje, kur pacientai kineziterapeuto priežiūroje mankštinasi prie sienelės, naudoja įvairius masažuoklius, kamuolius, važiuoja dviračiu. Ligonis neteisingai mano tikėdamasis, jog kažkas už jį tai turi padaryti. Prisimenu vieną paralyžiuotą ligonę po insulto, kuri pati neatsisėdo, nepasivertė lovoje, nestovėjo net prilaikoma kito asmens. Po gydymo pacientė pradėjo vaikščioti su kito žmogaus pagalba. Tai ne vieno žmogaus nuopelnas, o visos komandos (gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, masažuotojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojas, socialinis darbuotojas) darbo rezultatas. Tokių atvejų yra ne vienas, didelę reikšmę turi ligonio noras pasveikti. Dažniausiai fiziniam aktyvumui motyvuoti tenka pacientus po insultų ir šlaunikaulio lūžimų ar sąnario protezavimo.

A. Čepulis: Ligonius įstaigoje konsultuoja reabilitologas, psichiatras, o esant reikalui – Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai specialistai. Visiems pacientams atliekami tyrimai (elektrokardiogramos, kraujo ir šlapimo tyrimai). O esant reikalui biocheminiai kraujo tyrimai atliekami pagal sudarytas sutartis RŠL ir Diagnostikos laboratorijose.
- Kiek įtakos pacientui turi artimųjų palaikymas?

D. Laurinaitienė: Bendraujame ne tik su pacientais, bet ir su namiškiais. Gaila, kad namiškiai ne visada jiems randa laiko grįžusiems į namus po gydymosi, nes gydymas nesibaigia ligoninėje. Labai svarbus artimųjų dėmesys ir priežiūra po stacionarinio gydymo. Be mūsų, medikų ir be namiškių yra labai svarbus ir ligonio noras pasveikti. Jei jis suvoks, jog reikalingos ir jo pastangos pasveikti, tai bus geresni gydymo rezultatai.

Gydytojas ordinatorius Algimantas Čepulis, sako, jog kartais tyrimai gali būti ir normalūs, o žmogui gali pablogėti atmintis, vystytis sklerotiniai pakitimai ar kiti susirgimai.

Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre pacientus pasitinka šiuolaikiškai įrengtos palatos. Artimiausiu metu įstaiga sulauks dar daugiau naujų įrengimų.

Įstaigoje įrengta kineziterapijos salė.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

• Įstaigoje iš viso dirba apie 110 žmonių, iš jų 8 gydytojai, 68 slaugos personalo darbuotojai ir kiti darbuotojai.
• Per metus įstaigoje galima gydytis 120 dienų. Gydymas – nemokamas. Gydymo išlaidos apmokamos iš PSDF lėšų.
• Maistas ligoniams ruošiamas ligoninės virtuvėje.
• Norintieji gydytis ligoninėje pirmiausiai turi kreiptis į šeimos gydytoją.
• Šiuo metų įstaiga vykdo projektą dėl daugiau kaip 3 milijonų vertės remonto darbų bei slaugos įrangos įsigijimo (monitoravimo įrangos, DPV aparatų, antipragulinių čiužinių, neįgaliųjų vežimėlių, funkcinių lovų, mobiliųjų keltuvų ir kita).