Rūkymo sukeltos ligos Lietuvai kasmet kainuoja apie 7000 gyvybių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) specialistai primena, kad rūkymas yra svarbiausias širdies kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5–8, o vidutinio amžiaus vyrų (35–59 m.) grupėje – 20–25 produktyvaus gyvenimo metus. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų.

Lietuviai labiausiai pripažįsta kontrabandines cigaretes
Tabako vartojimas – pasaulinė ne vien sveikatos, teisinė, bet ir ekonominė problema. Aukšti rūkymo statistikos rodikliai – ne tik legalios, bet ir nelegalios tabako industrijos meistriškos veiklos rezultatas. Verta pabrėžti, kad beveik trečdalis visų pasaulio eksportuojamų cigarečių yra nelegalios. Tokio intensyvaus nelegalaus tabako rinkodaros darbo veiksmai trukdo sklandžiai vystyti nerūkymo politiką.
Europos Sąjungoje (ES) viena iš dešimties suvartotų cigarečių yra nelegali, o Lietuvoje 2013 m. šis skaičius siekia 27,1 proc. Laisvosios rinkos instituto 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai iš trijų Baltijos valstybių gyventojų labiausiai pateisina kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą, o tai sunkina kovą su šešėline ekonomika. Nelegali prekyba tabako gaminiais susijusi ne vien su korupciniais, ekonominiais ir teisiniais nuostoliais dėl nesurenkamų akcizo, pridėtinės vertės bei kitų mokesčių, bet ir atveria kelią kitai nelegaliai veiklai: pavyzdžiui, neteisėtai uždirbti pinigai investuojami į prekybą narkotikais, ginklais ir taip prisideda prie dar sunkesnių nusikaltimų. Neteisėta tarptautinė veikla yra kompleksinė problema, kuri silpnina ir sveikatos sistemos funkcionavimą.

Didėja rūkančių moterų skaičius
2014 m. ŠVSB specialistai, vykdydami trečią suaugusių žmonių apklausą, klausė šiauliečių, ar jie kada nors gyvenime yra rūkę. Atlikus analizę paaiškėjo, kad kada nors rūkusių daugiau buvo vyrų, jaunesnių respondentų, išsiskyrusių, žemesnį išsilavinimą turinčių, darbininkų tarpe.
Lyginant duomenis pagal apklausų atlikimo metus ir lytį, matyti, kad moterų kada nors rūkiusių per gyvenimą dalis didėjo (2008 m. buvo 39,3 proc., 2011 m. – 41,1 proc., 2014 m. – 45,3 proc.), o vyrų dalis kito nežymiai (2008 m. buvo 72,9 proc., 2011 m. sumažėjo iki 69,3 proc., o 2014 m. sudarė 70,3 proc.).
Daugiau jaunesni respondentai (20–24 m. (18,6 proc.) ir 25–34 m. (17,6 proc.)) nei vyresni respondentai (55–64 m. (6,9 proc.) ir 45–54 m. (4,3 proc.)) tvirtino, kad jie rūko tik retkarčiais. Rūpestį kelia tai, kad būtent didesnė rūkančiųjų dalis gimdo ir augina mažus vaikus.
Apklausos metu metusių rūkyti buvo prašoma įvardinti, dėl kokios priežasties jie atsisakė šio žalingo įpročio. Džiugina, kad moterys ir jaunesni respondentai metė rūkyti dėl rūpinimosi sveikata. Tikėtina, kad prevencinis medikų ir visuomenės sveikatos specialistų darbas – ne veltui. Deja, vyrai ir vyresni respondentai žalingų įpročių linkę atsisakyti dėl sveikatos problemų.

Rūkymas kenkia naujagimiams
Sveikatos specialistai teigia, kad keisti savo elgseną rūkančiajam nėra lengva, Ši priklausomybė yra vertinama kaip lėtinė liga, kuriai dažnai būdingas atkrytis. Kad rūkantysis atsisakytų tabako, būtina ne tik šeimos narių, bet ir kvalifikuota sveikatos priežiūros specialistų pagalba. Labai opi ir skaudi problema – tai rūkantys tėvai, ypač nėščiosios moterys, mamos.
Medikų paskelbti duomenys rodo, kad trečdalis perinatalinių mirčių, kai vaikas miršta dar įsčiose yra sąlygotos motinų rūkymo. Vaikai, kurių mamos rūko nėštumo metu, dvigubai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Taip pat paaiškėjo, kad rūkančios mamos dvigubai dažniau nei nerūkančios gimdo prieš laiką, o naujagimiai būna mažesnio svorio. Mamų rūkymas iki 30 proc. padidina apsigimimų („kiškio lūpos“, „Vilko gomurio“ ir kt.) riziką. Be to rūkančioms ir krūtimi maitinančioms mamoms pasigamina žymiai mažesnis pieno kiekis, nes nikotinas slopina prolaktino gamybą. Taip pat įrodyta, kad rūkančių mamų vaikai dažniau serga peršalimo ligomis, bronchitu, bronchine astma. Sociologiniai tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikams sunkiau sekasi mokytis. Augdami vaikai perima tėvų elgesio modelį ir patys dažniau pradeda rūkyti. Vaikai, kurių mamos rūko nėštumo metu dvigubai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo.
Rūkymo sukeltos ligos Lietuvai kasmet kainuoja apie 7000 gyvybių. Dėl šios priežasties ŠVSB, matydami vis labiau tarp moterų plintantį rūkymą, siekia informuoti visuomenę ir paraginti ją saugoti savo vaikų ir savo sveikatą.
Visą gegužę ir birželį mieste vykdoma Visuomenės sveikatos biuro socialinės reklamos kampanija „Nenuodykime savęs ir kitų!“. Viešojo transporto stotelių reklaminiuose stenduose demonstruojami Biuro parengti ir išleisti plakatai. Pagaminti ir didelio formato reklaminiai tentai, raginantys nerūkyti ir nuodingais tabako dūmais nežaloti kitų sveikatos.

Pagal ŠVSB informaciją parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ