Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) – 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Rūkymas – tai įprotis ar narkomanija? Pakampiuose rūko vyrai, moterys, vaikai – kas pypkę, kas cigaretę, kas vandens pypkę. Vis labiau populiarėjančios elektroninės cigaretės dažnai rūkomos uždarose erdvėse – baruose, kavinėse ir niekam tai netrukdo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad pagal mirštamumą vėžys išlieka viena pirmaujančių ligų pasaulyje. Tai šiuolaikinės civilizacijos padarinys, kuris 2030 m. gali išnaikinti net 21 milijoną žmonių per metus, o dažniausia jo forma – plaučių vėžys. Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys yra tabako rūkymas.
Apie rūkymą, jo žalą ir esminius šio įpročio bruožus kalbame su Šiaulių visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialiste Asta Ivoškiene.

Įprotis ar narkomanija?
Pasak A. Ivoškienės, iš pradžių rūkoma dėl stereotipų, kitaip tariant, mėgdžiojant suaugusiojo elgesį (jeigu esi „didelis“, jau „priklauso rūkyti“), dėl proceso malonumo, mėginimo prisitaikyti prie bendraamžių. Ilgainiui rūkymas tampa įpročiu ir perauga į priklausomybę nuo nikotino. „Priklausomybė nuo psichoaktyvios medžiagos prasideda nuo psichinės priklausomybės, kada rūkymas yra tiesiog malonus procesas arba tam tikro elgesio modelis, vėliau ji virsta į fizinę (reiškia, kad organizmas nebemoka normaliai funkcionuoti negavęs tam tikros psichiką veikiančios medžiagos (šiuo atveju, nikotino), tada žmogus patiria abstinencijos būseną – tai liguista būsena, kai silpna, trūksta oro, vargina nenormalus širdies plakimas, prakaitavimas, nerviniai priepuoliai, emocijų sutrikimai kt.“, – aiškina ŠVSB specialistė.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) – 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. ŠVSB atliktas tyrimas rodo, kad Šiauliuose kasdien rūkančių vyrų 2014 m. buvo beveik 37 proc. (jų skaičius išliko panašus į ankstesnių metų rodiklius), o kasdien rūkančių moterų skaičius turi tendenciją augti (nuo 12,4 proc. 2011 m. iki 16,5 proc. 2014 m.).
„Tai suaugusių šiauliečių gyvensenos tyrimo duomenys, jie paremti subjektyvia žmonių nuomone, todėl nėra visiškai tikslūs. Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad rūkymo paplitimo duomenys gali būti tik ledkalnio viršūnė. Deja, statistika apima tik legaliai parduodamus tabako gaminius, o Lietuvoje itin paplitęs nelegalių cigarečių vartojimas“, – pastebi A. Ivoškienė.
Skaičiai verčia susimąstyti – Lietuvoje nuo plaučių vėžio kasmet miršta apie 500 žmonių, apie 400 iš jų – vyrai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje mirė viso 1 338 asmenys (vyr. – 1 076; mot. – 262, daugiausia mirė vyresni nei 64 m. amžiaus asmenys). Šiauliuose pernai mirė viso 46 asmenys (vyr. 35, mot. – 11, daugiausia mirė 45-64 m. amžiaus žmonės).
„Nors lietuvių moterų sergamumas šia liga yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau vyrų rodikliai gerokai viršija vidurkį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi ir agresyviausia onkologinė liga pasaulyje, lemianti didžiausią mirštamumą. Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys yra būtent tabako rūkymas – lemia bene 90 proc. mirčių“, – sako pašnekovė.
Jis sukelia apie 90 proc. plaučių vėžio ir apie trečdalį visų kitų onkologinių susirgimų. Be to, rūkymas yra itin svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (nuo kurių mirštamumas yra pats didžiausias Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje) rizikos veiksnys.

Cigaretė, pypkė ar vandens pypkė?
„Tyrimų apie cigaretės ar pypkės rūkymo pavojingumą neteko surasti. Esmė – ta pati: rūkomas tabakas, kurio sudėtyje yra ir sveikatai pavojingų priedų“, – sako ŠVSB specialistė.
Taigi jaunimo numylėta vandens pypkė, šnekamojoje kalba vadinama „kaljanu“, yra tiek pat žalinga, kiek cigaretės, nes rūkomas tas pats produktas – tabakas. Pasak pašnekovės, gal jis nesukelia nikotininės priklausomybės, tačiau į plaučius įkvepiamos itin pavojingos medžiagos.
„Deja, vyšnių, obuolių ar vanilės, juk rūkomi įvairūs skoniai, vandens pypkėse nė su žiburiu nerasi. Visi skoniai išgaunami iš cheminių ir sveikatai pavojingų medžiagų. Ypač nerimą kelia tai, kad iš kelionių parsivežtas vandens pypkes tėvai rūko kartu su savo nepilnamečiais vaikais, manydami, kad tai tik žaisminga procedūra, neturinti nieko bendra su rūkymo pavojais“, – pateikia priverčiančią susimąstyti mintį A. Ivoškienė.
Kita vis labiau populiarėjanti rūkymo forma – tai elektroninės cigaretės. Šios yra pripildomos specialaus skysčio – dažniausiai susidedančio iš propilenglikolio, glicerolio, aromatinių medžiagų ir nikotino.
„Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse yra labai skirtingas – teigiama, jog vienose nikotino nėra išvis, o kitose – nikotino kiekis siekia net iki 48 mg/ml. Tuo tarpu vidutinio stiprumo cigaretėje yra 0,7 mg nikotino. Per dieną surūkant 10 tokių cigarečių į žmogaus organizmą patenka apie 7 mg nikotino. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytas nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Be to, net rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks“, – aiškina ŠVSB specialistė.
Rūkant elektronines cigaretes yra įkvepiami ir išpučiami garai, o ne dūmai, todėl nelieka nei nemalonaus kvapo, nei pelenų, dantys ir pirštai nepagelsta. Be to, elektroninių cigarečių rūkymas paprastai nesukelia aplinkinių pasipriešinimo. Dažnai šios cigaretės rūkomos norint atsikratyti įpročio rūkyti tabako gaminius. Deja, Lietuvoje kol kas šių tabako pakaitalų naudojimas yra nereglamentuojamas ir nėra patvirtinta, kad jos padeda atsisakyti cigaretės.

Elektroninių cigarečių keliami nepatogumai
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 161 str. 2 d. numato, kad <...> Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes ir turėti elektronines cigaretes ar pildomąsias talpyklas <...>. Taigi, nuo 2015-05-01 asmenims, jaunesniems negu 18 metų, yra draudžiama ne tik rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes, tačiau draudžiama ir turėti elektronines cigaretes ar jų pildomąsias talpyklas. Šiaulių mieste yra patvirtintos nerūkymo zonos, kuriose visiems draudžiama rūkyti bet kokius gaminius.
Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informacija, 2009 m. JAV maisto ir vaistų administracijos atlikti tyrimai parodė, kad elektroninėse cigaretėse yra randama kancerogeninių ir kitų nuodingų medžiagų, keliančių pavojų inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms. 2013 m. JAV Kalifornijos universitetas nuodugniai ištyrė elektroninių cigarečių aerozolio sudėtį. Buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Šių medžiagų koncentracija buvo didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose.
„Nors tyrimų apie ilgalaikes elektroninių cigarečių rūkymo pasekmes trūksta, duomenų apie trumpalaikius jų rūkymo padarinius ir sukeliamus simptomus daugėja. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios“, – pasakoja A. Ivoškienė.
Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gleivinės pakenkimai. Elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir kt. Kai kuriuos išvardintus nemalonius simptomus galima sieti su nikotino perdozavimu. Taip pat, gali būti, kad dalį šių simptomų sukelia abstinencija dėl rūkant elektronines cigaretes gauto per mažo nikotino kiekio, kai bandoma atsisakyti tabako cigarečių rūkymo.

4 metimo rūkyti žingsniai
SMLPC specialistai teigia, kad šiuo metu yra sukurta nemažai priemonių, padedančių mesti rūkyti, kurios yra daugiau ar mažiau veiksmingos, priklausomai nuo rūkymo laiko, priežasties, žmogaus charakterio ir laukiamo rezultato.
Pasaulio sveikatos organizacija siūlo pradėti nuo 4 žingsnių programos:
1. Nustatykite metimo rūkyti datą. Svarbu pasirinkti kuo ankstesnę datą ir nusistatyti kuo trumpesnį periodą, kuris paskatins greičiau pasiekti tikslą.
2. Praneškite draugams, šeimai ir bendradarbiams. Svarbu, kad žmonės, su kuriais dažniausiai bendraujate, žinotų apie jūsų planus ir jus palaikytų. Galite paprašyti, kad sunkiomis akimirkomis primintų apie užsibrėžtą tikslą ir padrąsintų atsisakyti cigaretės. Dar geriau, kai turite draugą, kuris taip pat nori mesti rūkyti. Su juo galėtumėte dalytis įspūdžiais, palaikyti vienas kitą ar varžytis dėl greitesnio rezultato.
3. Numatykite iššūkius artėjant išbandymo metui. Mesti rūkyti nėra paprasta. Svarbu žinoti, kad pirmos dienos ir savaitės bus sunkiausios dėl abstinencijos simptomų, todėl reikia iš anksto juos žinoti ir pasiruošti jiems.
4. Pašalinkite tabako gaminius iš aplinkos. Kuo mažiau tabako gaminių matysite savo aplinkoje ir laikysitės toliau nuo rūkančių žmonių, tuo lengviau bus pasiekti tikslą.

Nerūkant atsiranda nikotino abstinencijos simptomai
Staigiai nutraukus cigarečių rūkymą atsiranda jose esančio nikotino abstinencijos simptomai, tokie kaip galvos skausmas, kosulys, nenumaldomas potraukis rūkyti, padidėjęs apetitas ir svorio augimas, nuotaikos pokyčiai (liūdesys, irzlumas, nusivylimas ar pyktis), nerimas, sumažėjęs širdies ritmas, dėmesio sutrikimas, į gripą panašūs simptomai ir nemiga. Šie simptomai yra kiekvienam skirtingi, bendra tai, kad jie laikini (trunka apie 2–4 savaites). Yra 2 būdai su jais kovoti: kognityvinė-elgesio terapija ir farmakologinė-medicininė terapija.
Kognityvinė-elgesio terapija apima veiksmus, kurie palengvina abstinencijos simptomus. Tai ilgas ir gilus miegas, pakankamas fizinis krūvis, užimtumas, sveikatai palanki ir subalansuota mityba, pakankamas suvartojamo vandens kiekis, poilsis, relaksacija ir teigiamos mintys, maloni veikla, joga, meditacija, masažas ir kita.
Farmakologinė-medicininė terapija (vadinamoji nikotino pakaitinė terapija) apima vaistinius preparatus, kurie papildo organizmą nedideliais nikotino kiekiais, mažindami abstinencijos simptomus. Dažniausiai iš tokių produktų vartojama nikotino guma ir nikotino pleistras, kurie yra lengvai prieinami kiekvienam. Sunkesniais atvejais reikalinga šeimos gydytojo konsultacija, kurios metu gali būti išrašomi stipresni vaistai arba nukreipiama pas specialistą. Kartais taikoma psichologinė grupinė terapija, aiškinimo ir mokymo konsultacijos, hipnozė ir pan.
Ilgalaikiams rezultatams pasiekti ir atkryčio prevencijai siūloma metantiesiems rūkyti išstudijuoti savigalbos literatūrą, kreiptis į specialistus patarimų, dalyvauti privačiose ar grupinėse elgesio modeliavimo konsultacijose.