Kokių tik riešutų nerasime prekybos centruose! Tačiau tikraisiais riešutais, ko gero, galima vadinti tik mūsų miškuose augančius lazdyno riešutus. Moksliškai riešutais vadinami kietame apvalkale esantys sausi, prie kevalo nepriaugę vaisiai. Visi kiti riešutai – kedro, graikiniai, migdolai, pistacijos – ne kas kita, kaip kevalo apgaubta sėkla. Bet argi tai svarbu? Kur kas svarbiau, kodėl rekomenduojama valgyti riešutus ir kuo jie naudingi.

Riešutuose yra labai daug nesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina riebalų kiekį kraujyje ir neleidžia kraujagyslėms užkalkėti. Be to, šios riebalų rūgštys dalyvauja ląstelių gamyboje ir jas maitina. Riešutuose yra daug vitaminų, E ir B grupės vitaminų kompleksas, mineralinių medžiagų, mikroelementų, augalinio lecitino, kuris gerina atmintį, taip pat natūralių skoninių ir dažomųjų medžiagų, teigiamai veikiančių žmogaus sveikatą.

Kasdien suvalgę saują riešutų labai pasitarnausite savo sveikatai.

JAV buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 30000 žmonių. Tyrimo rezultatai labai aiškiai parodė riešutų naudą. Penkis kartus per savaitę po saują riešutų suvalgiusių šios ilgalaikės studijos dalyvių rizika susirgti širdies infarktu sumažėjo 48 proc., o mirtinų širdies infarktų – net 59 proc.

Tyrime dalyvavę vyrai gyveno maždaug penkiais su puse, o moterys – ketveriais su puse metų ilgiau negu tie vyrai ir moterys, kurie riešutų nevalgė arba valgė jų retai.

Lazdyno riešutai

Iš viso lazdyno (corylus) gentyje yra 15 rūšių, tačiau ne visos gali augti Lietuvoje. Pirmųjų žinių apie lazdynų auginimą tarpukario Lietuvoje yra „Naujoje sodyboje“ paskelbtame straipsnyje 1941 metais.

Paprastas lazdynas gerai auga ir vertingą riešutų derlių užaugina miškų retmėse, aikštelėse, medynų pakraščiuose ir kirtavietėse. Paprastai lazdynai išgyvena 90 metų.

Paprastas lazdynas – iki 5 m aukščio vietinis krūmas, auga kalnuose iki 2,3 km virš jūros lygio.

Kaloringumu lazdyno riešutai tik šiek tiek nusileidžia graikiniams riešutams. Taigi jie mažiausiai tinka dietinei mitybai. Užtat juose gausu baltymų, todėl jie kaip baltymų šaltinis įeina į daugumą vegetarų dietų. Be to, lazdyno riešutuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, todėl jie saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, užkerta kelią aterosklerozei. Riešutai valo organizmą, stabdo puvimo procesus žarnyne, stiprina organizmo imunitetą.

Naudingi patarimai

Jeigu esate alergiški, galima pasijausti blogai ir nuo menkiausio riešuto trupinėlio.

Vaikams iki trejų metų nepatartina duoti produktų, kuriuose yra riešutų.

Riešutai – sunkus, ilgai virškinamas maistas, todėl žmonės, turintys riebalų apykaitos bei kepenų veiklos sutrikimų, turėtų jų atsisakyti.

Organizmas geriau pasisavina šiek tiek pakepintus riešutus. Beje, riešutus patariama gerai sukramtyti.

Nenorėdami priaugti svorio, pabandykite skaičiuoti riešutų dienos normą. 20-30 g riešutų (apie 120-140 kcal) – tik užkandis, o 60 g (400 kcal) – jau visaverčių pietų pakaitalas. Jeigu vienu metu suvalgysite daugiau nei 100 g riešutų, organizmas jų nepasisavins. Be to, riešutus valgyti patartina pirmoje dienos pusėje.

Dėl didelio riebalų kiekio riešutai greitai apkarsta. Todėl reikia pirkti tik šviežius riešutus ir tik tiek, kiek galima suvartoti per trumpą laiką.

Riešutai nemėgsta nei šviesos, nei šilumos. Geriausiai jie laikosi šaldytuve, negliaudyti sudėti į sandarų indą. Gliaudytus riešutus galima laikyti šaldymo kameroje.

Nesupakuoti gliaudyti arba malti riešutai pradeda pelyti, juos puola maistinės kandys. Tokių riešutų pirkti reikia tik tiek, kiek galima suvartoti iš karto.

Nereikia valgyti riešutų, jei jų skonis ar vaizdas neįprastas: kartūs, aitrūs, neskaniai kvepia, susiraukšlėję, dėmėti, perdžiūvę, trupa ar netgi dulka. Juose gali būti organizmui kenkiančių nuodingų medžiagų.

Parengė Liudvikas RULINSKAS

 
Straipsnių peržiūros
94580369
Į viršų