Psichosocialinės pagalbos svarba onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams - didžiulė. Jau antrą kartą Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo aptariamos sergančiųjų problemos. „Ligos akivaizdoje žmogus sutrinki, suirzti, apima pykčio protrūkiai, mirties ir kančios baimė. Ir visa tai – savaime suprantamos būsenos“, – psichologinės pagalbos patirtimi dalijasi krūties vėžį įveikusi moteris. Ji tvirtina, kad psichosocialinė pagalba susirgus jai buvo naudinga tuo, kad ji turėjo galimybę pasidalyti savo rūpesčiais, baimėmis, susijusiomis su liga. Buvo labai svarbu gauti sustiprinantį palaikymą iš psichologų ir kitų bendro likimo draugų, nes ne visada šalia esantys sveiki artimieji supranta, ką išgyvena sergantis vėžiu.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Sveikas nesupranta sergančio
Artimųjų sergantys vėžiu dažnai stengiasi neapkrauti savo rūpesčiais, o jeigu ir dalijamasi, bendravimas sukelia tik papildomą skausmą vienai ar kitai pusei. Būtent specialistų psichologinė pagalba, gydydama žodžiu, kaip nė vienas kitas onkologinio gydymo būdas, leidžia ligą priimti išmintingiau ir todėl tvirčiau siekti geriausių gydymo rezultatų.
Psichosocialinės onkologijos asociacijos prezidentė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto psichiatrė-psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė sako, jog onkologine liga sergantis žmogus susiduria ne tik su fizinio kūno pokyčiais bei kančia, tačiau ir su psichologiniais bei socialiniais išgyvenimais: nerimu, įvairiomis baimėmis, stresu, nuovargiu, neapibrėžtumo jausmu, bendravimo sunkumais. „Gydant onkologine liga sergančius pacientus labai svarbu yra gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, todėl psichosocialinė pagalba tampa svarbia gydymosi bei sveikimo dalimi šalia medicininio gydymo“, – sako G. Bulotienė.
Psichosocialinė pagalba mažina nerimą
Tyrimai rodo, jog psichosocialinė pagalba onkologinės ligos akivaizdoje sumažina nerimo bei depresijos simptomus, stresą, izoliacijos bei vienišumo jausmus, gerina gyvenimo kokybę bei psichologinį prisitaikymą prie ligos sukeltų pokyčių, stiprina pacientų bei gydytojų bendradarbiavimo ryšį, skatina įsiklausyti į savo poreikius bei padėti sau kuo geriau jaustis gydymosi bei sveikimo metu.
Kasdien onkologijos ligų gydytojai ir slaugytojai susiduria ne tik su dideliu darbo krūviu, nuolatiniu bendravimu su pacientais bei jų artimaisiais, bet ir su dažna pacientų mirtimi, emociniu stresu. Todėl didelis dėmesys turi būti skiriamas būtent medicinos personalo, dirbančio su onkologiniais pacientais, bendravimo įgūdžių tobulinimui. „Siekiant stiprinti ir vystyti psichosocialinės onkologijos sritį Lietuvoje bei gerinti psichosocialinių paslaugų onkologiniams pacientams kokybę, itin svarbu, kad galime mokytis iš užsienio šalių kolegų patirties, plėsti bendradarbiavimo ryšius šioje srityje, taip pat pristatyti Lietuvoje nuveiktus darbus bei atliktus mokslinius tyrimus“, – teigia G. Bulotienė.
