Gimdos kaklelio vėžys – pavojinga liga, kuria susirgti gali bet kuri moteris.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Nuo sausio 16 d. prasidėjo Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitės minėjimas. Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) specialistai teigia, kad gimdos kaklelio vėžys yra viena iš dažniausių vėžio rūšių, kuria suserga moterys Lietuvoje. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2012 m. 100 tūkst. moterų teko 26,74 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o iš viso šia liga sirgo 294,26 iš 100 tūkst. moterų. 12,6 iš 100 tūkst. moterų mirė nuo šio naviko.

Mitai ir tikri faktai apie gimdos kaklelio vėžį
Nenuostabu, kad apie sunkias ligas sklando daug mitų – nors ši vėžio rūšis viena iš dažniausių, žmonės vis dar tiki kai kuriais mitais. ŠVSB specialistė Asta Ivoškienė pateikia keletą pagrindinių mitų, kurie sklando visuomenėje ir paaiškina, kaip yra iš tikrųjų.
Tarp žmonių paplitęs mitas, kad nėra būdų nustatyti gimdos kaklelio vėžį, kol dar nėra per vėlu, neteisingas.
Veiksmingiausias būdas sumažinti gimdos kaklelio vėžio susirgimo atvejus – tai reguliariai tikrintis sveikatą. Naujosios vakcinos ir reguliariai atliekami gimdos kaklelio tyrimai yra efektyviausias būdas užkirsti kelią šiai ligai.
Nereikėtų pakliūti ir į šeimos genų spąstus – jeigu šeimoje niekas nesirgo šia liga, tai nereiškia, kad nepriklausote rizikos grupei.
„Gimdos kaklelio vėžys nėra paveldimas. Gali būti paveldimas polinkis onkologinėms ligoms. Mokslininkai įrodė, kad pagrindinė šio vėžio priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV)“, – teigia A. Ivoškienė.
Moterų įsitikinimas, kad suserga tik vyresnio amžiaus moterys, taip pat nėra teisingas. Iš tiesų infekcijos rizika atsiranda pradėjus lytinį gyvenimą. Gimdos kaklelio vėžys yra antroji iš labiausiai paplitusių vėžio formų tarp jaunesnių nei 45 metų moterų.
Sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas visada į naudą ir, žinoma, tokie žmonės apskritai serga rečiau bet kokiomis ligomis, tačiau profilaktiškai pasitikrinti ir atlikti reikalingus tyrimus tikrai reikėtų. Dažnai moterys įsitikinusios, kad negali susirgti gimdos kaklelio vėžiu, nes visiškai nerizikuoja (neturi atsitiktinių lytinių santykių arba visada naudoja tinkamas kontraceptines priemones) arba turi tik vieną partnerį.
„Susirgti rizikuoja kiekviena moteris. Apie 80 proc. moterų anksčiau ar vėliau gyvenime užsikrečia virusu, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Užsikrėsti virusu gali užtekti vieno lytinių santykių atvejo, tad virusui plisti nereikia daug partnerių“, – sako A. Ivoškienė.

8 gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai
ŠVSB specialistė A. Ivoškienė pateikia pagrindinius galimus gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius ir plačiau paaiškina apie juos. Iš viso ji pateikia 8 rizikos veiksnius, kurie yra susiję su įvairiais žmogaus gyvenimo faktoriais. Pirmiausia žmogus gali užsikrėsti žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV), kuri kartais ir išsivysto į gimdos kaklelio vėžį.
„Pavojus užsikrėsti ŽPV padidėja nenaudojant barjerinių kontraceptinių priemonių, anksti pradėjus lytinius santykius, dažnai keičiant lytinius partnerius. Susimastyti turėtų ir vyrai: dažnai keisdami lytines partneres, jie užsikrečia ŽPV infekcija ir perduoda ją savo gyvenimo partnerėms“, – sako A. Ivoškienė.
Plačiau kalbant apie ŽPV reikėtų paminėti ir tai, kad dėl sumažėjusios moters organizmo atsparumo (imunosupresijos) padidėja rizika užsikrėsti ŽPV infekcija. Sergant imunosupresija žmogaus organizmas tiesiog negali tinkamai kovoti su infekcija, todėl ŽPV greičiau dauginasi ir plinta. Taip pat ilgalaikis oralinių kontraceptikų vartojimas gali paskatinti gimdos kaklelio vėžio atsiradimą, jeigu moteris serga ŽPV.
Chlamidiozė – užkrečiama liga, pažeidžianti akis, lytinius organus ir šlapimtakius. Ja užsikrečiama tuo pačiu keliu, kaip ir ŽPV infekcija, – nuo sergančio žmogaus. Didžiausia problema yra ta, kad dažnai moterys nežino, jog yra užsikrėtusios, nes clamidiozė nesukelia jokių simptomų.
Netinkamas gyvenimo būdas taip pat gali daryti įtaką gimdos kaklelio atsiradimui, A. Ivoškienė pateikia tris rizikos veiksnius – tai rūkymas, netinkama mityba ir antsvoris. Pasak ŠVSB specialistės, tabakas tiesiogiai veikia gimdos kaklelio gleivinę ir skatina vėžio atsiradimą užsikrėtus ŽPV. Specialistė pataria valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, nes jų trūkumas prisideda prie šios ligos atsiradimo, o antsvoris didina riziką išsivystyti gimdos kaklelio adenokarcinomai.
„3 ir daugiau gimdymų padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu dėl hormoninių pokyčių organizme. Gimdos kaklelio vėžio atvejai šeimos istorijoje padidina riziką dėl galimai genetinio poveikio. Jei moters mama ar sesuo sirgo gimdos kaklelio vėžiu, rizika susirgti yra 2 – 3 kartus didesnė, palyginti su moterimis, kurių šeimos istorijoje gimdos kaklelio vėžio atvejų nebuvo“, – sako A. Ivoškienė.

Verta žinoti – prevencinės priemonės
Svarbiausia gyventi sveikai – tai vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio prevencijų. ŠVSB specialistė A. Ivoškienė pataria nevartoti kontraceptinių preparatų ilgą laiką ir sako, kad efektyviausia ŽPV infekcijos prevencinė priemonė – tai barjerinės kontraceptinės priemonės, jos taip pat efektyviai saugo ir nuo chlamidijų infekcijos. Taip pat įmanoma pasiskiepyti nuo ŽPV, tokie skiepai saugo nuo keturių šio viruso tipų, iš kurių du sukelia 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
„Efektyviausia skiepyti paaugles mergaites, neturėjusias lytinių santykių, nes vyresnės moterys jau gali būti užsikrėtusios ir tokiu atveju skiepai nebus veiksmingi“, – teigia A. Ivoškienė.
Reikėtų nepamiršti, jos svarbios ir antrinės prevencijos priemonės, pavyzdžiui, kuo anksčiau diagnozavus gimdos kaklelio vėžį, tuo didesnė tikimybė išgydyti moterį.
„Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25 – 60 metų amžiaus moterys gali kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti PAP testu“, – primena A. Ivoškienė.
PAP testas – tai citologinis tyrimas, kurio metu paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio tepinėlis. Procedūra yra greita ir neskausminga, o šis tyrimas leidžia anksti diagnozuoti ligą ir laiku imtis gydymo priemonių. Moterims dėl tyrimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti biopsiją, kuri leidžia galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę.