Plaučių vėžys – tai vienas labiausiai paplitusių piktybinių navikų, deja, dažniausiai diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų. Ankstyvieji plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai, sunkiai atpažįstami ir neretai priskiriami kitai ligai. O nuo laiku atliktos diagnostikos ir vėžio išplitimo laipsnio priklauso ne tik gydymo metodų efektyvumas, bet ir išgyvenimo prognozė. Statistiniais duomenimis, vos 9 proc. pacientų, nustačius plaučių vėžio diagnozę, išgyvena 5 metus ir daugiau. Pastaraisiais metais Europoje išaugo moterų sergamumas plaučių vėžiu.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Daugiau moterų serga plaučių vėžiu
„Europos šalyse didėja moterų sergamumas plaučių vėžiu“, – sako VU Onkologijos instituto I onkochirurgijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Cicėnas. Anot jo, šis faktas verčia tyrinėti moterų plaučių vėžį ir pabandyti atrasti atsakymą, kodėl jaunos moterys, nerūkiusios, gyvenančios saugioje aplinkoje, neturinčios rūkančių vyrų nei kitų artimųjų, besimaitinančios ekologiškais produktais, suserga plaučių vėžiu. Pasak S. Cicėno, Lietuvoje moterų sergamumo plaučių vėžiu didėjimas statistiškai nepatvirtintas. „Kiekvieną dieną klinikoje mes matome jaunas moteris, kurios serga plaučių vėžiu, – sako profesorius. – Ir, be abejo, mes ieškome priežasčių, kodėl taip yra.“
Dažniausiai jaunos moterys serga dviejų rūšių plaučių vėžiu – liaukiniu ir smulkių ląstelių. Liaukinio vėžio atveju, be klinikinės diagnostikos labai svarbi molekulinė diagnostika. Molekulinis naviko ištyrimas būtinas individualizuotai gydymo taktikai parinkti.
„Šiuo metu, diagnozavę plaučių vėžį, mes jau negalime visų savo pacientų gydyti vienu būdu. Priklausomai nuo molekuliniais metodais nustatytos naviko sandaros būtina individualiai parinkti gydymo būdus, nustatyti gydymo taktiką. Molekuliniai tyrimai vėl atliekami gydymo eigoje, siekiant įvertinti gydymo efektyvumą“, - sako S. Cicėnas.
Kol kas chirurginis gydymas išlieka pagrindinis plaučių vėžio gydymo metodas, jeigu diagnozuota neišplitusi arba vietiškai išplitusi liga. Nuo 17 iki 20 proc. pacientų skiriamas chirurginis gydymas.
Plaučių vėžys pirmauja pasaulyje
Plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga. Pasaulyje jis pirmauja ir tarp vėžio sukeltų mirčių. Plaučių vėžys sudaro apie 13 proc. visų naujų vėžio atvejų, tačiau lemia maždaug 19,4 proc. mirčių nuo visų organų vėžio. Moterų sergamumas plaučių vėžiu yra mažesnis negu vyrų. Plaučių vėžys užima trečią vietą tarp dažniausių moterų piktybinių ligų. Didžiausias sergamumas plaučių vėžiu būdingas Šiaurės Amerikos gyventojoms. Joms plaučių vėžys jau yra antras pagal dažnį piktybinis navikas. JAV, Kanados ir Danijos moterų sergamumo plaučių vėžiu rodikliai viršija 30 atvejų 100 000 moterų. Mažiausias sergamumas plaučių vėžiu yra Vidurio Afrikoje (mažiau negu 1 atvejis 100 000 moterų). Tačiau vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius mažėjo daugelyje Europos šalių, ypač Šiaurės ir Vakarų Europoje, o moterų mirtingumas nuo plaučių vėžio didėjo. Dėl tokių sergamumo pokyčių Šiaurės Europos šalyse moterų sergamumas yra beveik toks kaip vyrų arba moterys netgi serga už vyrus dažniau.
