08-04-2015 29

Lietuvoje kasmet registruojama apie 1 300 – 1 400 pedikuliozės atvejų, Šiaulių apskrityje – apie 90.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Utėlė – viena iš seniausių problemų, nuo neatmenamų laikų lydinti žmogų visame jo evoliucijos laikotarpyje. Nepaisant toli pažengusios civilizacijos, kasmet pasaulyje 6 – 12 mln. žmonių vis dar užsikrečia pedikulioze.
Pedikuliozė (utėlėtumas) – tai užsikrėtimas utėlėmis. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Kulikauskienės, pedikuliozę sukelia trijų rūšių utėlės: galvinės, drabužinės ir gaktinės. Pedikuliozė seniai nėra siejama vien tik su apsileidimu ir higienos įgūdžių stoka, nes utėlės nepaiso nei socialinės padėties, nei titulų, nei pareigybių, nei amžiaus – jos vienodai mėgsta tiek nešvarias, tiek švariai išplautas galvas, pastarąsias net labiau.
Lietuvoje kasmet registruojama apie 1 300 – 1 400 pedikuliozės atvejų, Šiaulių apskrityje – apie 90. Šių metų pirmąjį pusmetį Šiaulių apskrityje užregistruoti 43 pedikuliozės atvejai.

Galvines utėles sunku pamatyti
Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) bei besikeičiant drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito asmens galvą. Dažniausiai plinta tiesioginiu būdu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu.
D. Kulikauskienė teigia, kad galvinė utėlė yra vabzdys, maždaug sezamo sėklos dydžio, pilkšvos spalvos. Jų kūnas yra ovalus arba pailgas, 0,5-6,5 mm ilgio, 0,2-2,5 mm pločio. Galvinės utėlės gyvena ir vystosi žmogaus galvos plaukuose, maitinasi žmogaus krauju, kurį siurbia pradurdamos galvos odą kelis kartus per dieną.
Utėlės neturi sparnų, neskraido. Jos nešokinėja, bet greitai juda tarp plaukų, todėl sunku jas aptikti. Kadangi šliaužiojančią po galvą suaugėlę sunku pamatyti, dažniausiai apsikrėtimą patvirtina glindų aptikimas. Glindos yra utėlių kiaušinėliai, kurias patelės tvirtai priklijuoja prie plauko šaknies.
Žmogus, užsikrėtęs galvinėmis utėlėmis, gali jausti kutenimą, kurį „kažkas“ sukelia judėdamas tarp galvos plaukų. Taip pat atsiranda galvos odos niežulys, kurį sukelia utėlės suleistos seilės įkandimo metu. Dėl galvos odos kasymo atsiranda nusikasymų ar žaizdelių smilkinių, kaktos bei pakaušio srityje.
Norint atsikratyti galvinių utėlių, reikia gydyti visus užsikrėtusiuosius. Tam tikslui skirti medikamentai perkami vaistinėje, jie naudojami griežtai laikantis vartojimo instrukcijų. Vaikams iki 5 m. amžiaus, alergiškiems ar turintiems odos pakenkimų rekomenduojama utėles šalinti mechaniniu būdu – tankiomis šukomis apie pusvalandį šukuoti plaukus, prieš tai suvilgius juos 4-5 proc. acto tirpalu. Šukuojama kasdien dvi savaites iš eilės.
ŠVSB specialistė D. Kulikauskienė pataria – išnaikinus utėles galvoje, būtina plauti ir dezinfekuoti patalynę, rūbus ir asmeninius daiktus (šukas, šepečius ir t. t.). Rūbus ir daiktus, kurių negalima plauti ar skalbti (paltai, kepurės, skrybėlės, kai kurie žaislai ir kt.), rekomenduojama išvalyti cheminio rūbų valymo valykloje. Daiktus, kurių negalima nei išskalbti, nei išvalyti cheminiu būdu, reikia sudėti į polietileno maišą, sandariai užrišti ir palikti dviem savaitėms (per tą laiką visi parazitai žus).

Drabužinės utėlės
Drabužinė utėlė yra kraujasiurbys vabzdys, gyvenantis drabužiuose, ypač jų siūlėse, raukšlėse. Ji panaši į galvinę utėlę, tik šiek tiek didesnė. Jų stiprūs, kibūs nageliai padeda judėti, prasiskverbti per audinį ir pasiekti žmogaus odą.
Drabužinėmis utėlėmis apsikrečiama nuo utėlėto žmogaus, kai gyvenama perpildytose ir nehigieniškose patalpose. Utėlės plinta tiesioginio sąlyčio su apsikrėtusiu utėlėmis žmogumi ir jo asmeniniais daiktais metu. Kūnams esant arti vienas kito, drabužinės utėlės gali peršliaužti nuo vieno kūno ant kito. Dažniausiai drabužinėmis utėlėmis užsikrečia benamiai, kurie retai skalbia drabužius. Be to, benamiai dažnai turi artimą sąlytį nakvynės vietose.
Įkandus drabužinei utėlei, ant odos aptinkami raudoni taškeliai, kurie vėliau padidėja iki smulkių papulių. Atsiranda odos paraudimas, sudirgimas, niežėjimas, žaizdelės.
Anot D. Kulikauskienės, drabužinės utėlės pavojingos ir dėl to, kad platina užkrečiamųjų ligų (epideminės šiltinės, recidyvinės šiltinės Brill´o ligos ir kt.) sukėlėjus.
Drabužinės utėlės ir jų kiaušinėliai yra jautrūs karščiui. Todėl jie žūva skalbiant prie 90°C automatinėse skalbimo mašinose, virinant skalbinius 15 min. 2 proc. sodos tirpale arba lyginant drabužius iš abiejų pusių karšta laidyne. Efektyvus utėlių naikinimo būdas drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose – kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose).

Gaktinės utėlės
Gaktinė utėlė yra smulkios, plokščios formos, šviesiai rudos spalvos vabzdys, žmogaus parazitas. Ji tvirtai laikosi ant gaktos plaukų ir maitindamasi siurbia kraują. Šios rūšies utėlės labai mėgsta gaktos sritį, bet intensyvaus apsikrėtimo metu gali paplisti bet kurioje kūno plaukuotoje dalyje (antakiuose, pažastyse).
Pasak D. Kulikauskienės, gaktinės utėlės plinta artimo fizinio sąlyčio metu (dažniausiai seksualinių santykių metu). Gaktinės utėlės įkandimai sukelia odos paraudimą, niežulį bei nusikasymus.
Joms naikinti, kaip ir galvinėms utėlėms, naudojami utėles naikinantys medikamentai. Taip pat būtina visus apatinius drabužius, lovos skalbinius, rankšluosčius išskalbiami karštame vandenyje.

Sergamumas Šiauliuose
Sergamumas pedikulioze dažniausiai padažnėja šaltuoju metų laiku. 2013 m. Šiaulių mieste buvo užregistruota 28 pedikuliozės atvejai (vaikai – 15), Šiaulių rajone – 22 atvejai (vaikai – 4 ).
2014 m. Šiaulių mieste buvo užregistruota 14 atvejų (vaikai – 8), Šiaulių rajone – 27 (vaikas – 1)
2015 m. I pusmetį Šiaulių mieste užregistruota 11 atvejų (vaikai – 9), Šiaulių rajone – 8 (vaikai – 0)
Šiaulių apskrityje pedikuliozė registruojama dažniau suaugusiems asmenims nei vaikams. Užsikrėtimas pedikulioze vaikų kolektyvuose nėra dažnas.
Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos higienos normos reikalavimus, į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų.
Po ligos vaikas gali būti priimtas į įstaigą tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą.
Siekiant užkirsti kelią pedikuliozės plitimui, vaikų ugdymo įstaigoms taip pat rekomenduojama suformuoti utėlėtumo profilaktikos tvarką, kurios nuostatos turėtų būti įrašytos į vaikų ugdymo įstaigos veiklos planus ir vidaus tvarkos taisykles.
Pagal šią tvarką, organizuojamas tėvų raštiškas sutikimas vykdyti vaikų asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūrą. Taip pat taisyklėse turėtų būti nurodyta, kad vaikas gali grįžti į kolektyvą tik tuomet, kai utėlės išnaikintos.
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir mokykloje vaikai neturėtų dalytis šukomis, plaukų šepečiais, kitais galvos priežiūros reikmenimis, galvos apdangalais ir drabužiais; galvos apdangalai turėtų būti laikomi palto (apsiausto), kuris kabykloje saugomas atskirai, rankovėje; naudojami sportiniai čiužiniai, galvą saugantys įrenginiai (šalmai) turi būti valomi (siurbiami dulkių siurbliu) po kiekvieno panaudojimo; kilimai turi būti siurbiami kasdien.

 

 
Straipsnių peržiūros
94583655
Į viršų