Zita KATKIENĖ

Akių ligų gydytoja-mikrochirurgė Lina Bridžiūtė-Skučienė pažymi, jog sunkmečiu dažnas vyresnio amžiaus žmogus optikoje net neįpirktų akinių, todėl jei akiniai pagerina regėjimą, pirkti juos galima. Tačiau jei akys, nešiojant be recepto pirktus akinius, greitai pavargsta arba matymas negerėja, būtina skubėti pas akių ligų specialistą.  

Perkančiųjų nestinga

Tai, kad gydomieji akiniai perkami be receptų, patvirtina ir prekiautoja akiniais Jurgita, antrą vasarą  šalia Centrinio turgaus pardavinėjanti akinius nuo saulės ir skirtus skaitymui. Kalbantis prie akinių stendo pirkėjų taip pat nestigo. Visi trys, per dešimt minučių priėję pirkėjai domėjosi ne apsauginiais akiniais nuo saulės, nors jų sezonas kaip tik prasidėjo. Visi matavosi ir rinkosi akinius, koreguojančius regėjimą.

Šiaulietė Irena, akinius nešioti nuo penktos klasės, seniai jau jų neperka optikose. Taip nusprendusi tik dėl to, kad... per brangu. Tačiau regėjimą moteris tikrinasi ir žino, kad šiuo metu jai reikia minus 4 dioptrijų akinių. Šiuo metu jos nešiojami akiniai – minus 4,5 dioptrijų, todėl ir reikia keisti, nes skaitant liejasi raidės. Be to, jau nepataisomai sulūžo akinių rėmeliai.

Tačiau išsirinkti akinių nepavyko – nebuvo jai patinkančiais rėmeliais. Tačiau šiaulietė susitarė su akinių pardavėja, kad ši užsakytų akinius jai patinkančiais rėmeliais ir ji ateis jų pirkti. Kaip ir tuos, kuriuos nešioja šiuo metu. Šiaulietė juos taip pat pirko iš gatvės prekiautojų, nors ir turi receptą.

Kita šiaulietė atvirkščiai – išsirinko jai patinkančius akinius, tačiau  paprašė, kad parduotų pigiau – už 20 litų. Bet akinių pardavėja kainos nemažino. „Aš žinau, kur yra pigiau, ten ir nusipirksiu“, - nusprendė pirkėja.

„Šiandien pardaviau dvejus akinius“, - neslepia akinių pardavėja. Prekyba akiniais pagyvėja ir tada, kai žmonės gauna atlyginimą. Vyresni žmonės perka stipresnius akinius. Tačiau be receptų galima įsigyti tik iki + 6,0 dioptrijų akinius. Kam reikia dar stipresnių – tenka kreiptis į optikas.

Akinių pirkėjos neslepia, jog čia renkasi akinius tik dėl kainos, nes – daug pigesni. Pasirinkimas – nuo 15 iki 30 litų, akivaizdu, tenkina ne visus, kai tokius pat akinius galima įsigyti ir pigiau.

Tai, kad paaugliai perka iki šiol populiarius akinius dideliais juodais rėmeliais, pastebi ir Jurgita. „Aš dažnai atkalbu nepirkti šių akinių ir paaiškinu, kad gali sugadinti regėjimą“, - sako pardavėja, puikiai suprantanti, kad jei neparduos sveikas akis varginančių akinių – parduos kita pardavėja. Juk šalia jos lenkų gamybos akiniais nuo saulės bei skirtais skaityti prekiauja dar dvi pardavėjos.  Akiniai, kuriuos pamėgo moksliukų įvaizdį besirenkantys paaugliai, gaminami be dioptrijų, tad tokius ir reikia pirkti. Jurgita tokiems paaugliams pataria nepirkti akinių su dioptrijomis ir rekomenduoja dideliais juodais rėmeliais akinius nuo saulės, tačiau dažnam jie netinka, nes tamsinti stiklai nebūdingi „moksliukams“. 

Yra skaitymui skirtų akinių ir su antirefleksinės dagos stiklais, saugančiais nuo saulės ir televizoriaus skleidžiamų spindulių. Ir pardavėja juos siūlo už tuos pačius 30 litų, kaip ir tuos, kurie neturi jokio apsauginio sluoksnio.

Tad ir kyla klausimais, ar galima tikėtis, kad šie akiniai pasitarnaus pagal paskirtį, nes niekas negali pasakyti, ar antirefleksinė danga – reali, ar tik... optinė apgaulė.

Jei padeda – rimtos ligos nėra

Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus gydytoja mikrochirurgė Lina Bridžiūtė-Skučienė sako, jog ši situacija nekeltų nerimo, jei pirkėjai žinotų ne tik dioptrijas, bet ir akių bei akinių centrus, kurie gali ir nesutapti, kai perkami ne specialiai žmogui pagaminti akiniai. Kartais būna ir taip, kad žmogaus akys mato skirtingai, tada turguje ar plataus vartojimo prekių parduotuvėje perkami akiniai, kurie pagaminti vienodais stiklais, tikrai netinka.

„Nors dažniausiai abi akys mato vienodai“,  - pažymi oftalmologė.

Tokiais atvejais, kai įsigyjami akiniai, kurie pagerina regėjimą, tačiau nepritaikyti pagal žmogaus  individualias akių savybes, akys labiau pavargsta. Netinkami ilgai nešiojami akiniai gali būti ir akių susirgimų priežastimi.

Tais atvejais, kai akinius su dioptrijomis renkasi paaugliai, nors jų regėjimas – puikus, problema  - ta pati. Nors, pasak medikės, jauno žmogaus akių akumudacija nesutrikusi ir sveika akis gali gerai matyti net ir tada, kai užsidedami akiniai su dioptrijomis, tačiau akis dėl to vargsta, gali pradėti perštėti, ašaroti. Bet kai akiniai nusiimami, akis atsipalaiduoja ir  regėjimas sugrįžta.

Tais atvejais, kai akiniai perkami ne pagal gydytojo išrašytą receptą, bet juos pasimatavus ir žmogus pats įvertina, kad su jais matymas gerėja ir su jais jis mato pakankamai gerai, dažniausiai galima juos nešioti. Tik tais atvejais, kai pajunta, kad akys pavargsta, reikėtų kreiptis į gydytoją oftalmologą ir išsitirti akis.

Neišvengiama aklumu

Silpstantis regėjimas, pasak akių ligų gydytojos-mikrochirurgės Linos Bridžiūtės-Skučienės, tai ne tik toliaregystė ar trumparegystė – įprastos blogėjančio regėjimo priežastys. Deja, neretai gydytojas diagnozuoja ir mažiau žinomas klastingas ligas, kurių savigyda gatvėje pirktais akiniais ar pavėluota diagnozė gali sukelti skaudžias pasekmes – neišvengiama aklumo.

Viena jų – katarakta. Tai, pasak medikės, akies lęšiuko liga. Sveikas lęšiukas laužia ir sintezuoja šviesos spindulius. Pasireiškus ligai lęšiukas sudrumstėja, pranyksta skaidrumas.

Prasidėjus kataraktai žmogus ima blogiau matyti, tarsi per rūką, neryškiai. Prieš akis gali „plaukti debesėliai“, „skraidyti muselės“. Žmogų ima akinti automobilių šviesos, saulės spinduliai. Spalvos, pasak medikės, tampa blyškios, matomas vaizdas iškraipytas, akyse ima dvejintis, o matomi objektai atrodo tarsi geltoname fone. 

Kataraktos, pasak L. Bridžiūtės-Skučienės, gali formuotis bet kokiame amžiuje. Tačiau labiausiai paplitusi senatvinė katarakta. Tačiau vis dažniau katarakta diagnozuojama ir jauniems  - iki 55-erių metų žmonėms. Tokiais atvejais dažniausiai katarakta atsiranda dėl cukrinio diabeto, dėl kai kurių vaistų. Tiesa, kataraktos gali būti ir įgimtos.

Deja, silpnėjantis regėjimas gali reikšti ne tik tai, kad reikia akinių. Tam, kad galėtume gerai matyti, anot medikės, turi būti sveiki visi regėjime dalyvaujantys audiniai: ragena, lęšiukas, tinklainė, regos nervas, šviesos signalus analizuojanti galvos smegenų dalis. Taigi ir lęšiuko liga katarakta – ne vienintelė klastinga liga, kurią gali diagnozuoti tik oftalmologas.

Kai sutrinka regos nervas ir tinklainė – diagnozuojama glaukoma. Jos atveju pažeidžiamas regos nervas, kuriuo vaizdas siunčiamas į smegenis. Pablogėjus matymui dėl glaukomos, regėjimo sugrąžinti jau neįmanoma, tačiau medikamentais galima sustabdyti ligos progresavimą.

Kai pakenktos nervinės ląstelės, kurios priima šviesos bangas akyse, diagnozuojama amžinė makulos degeneracija – tinklainės liga. Pablogėjus matymui dėl amžinės makulos degeneracijos regėjimo sugrąžinti neįmanoma, tačiau pristabdyti, naudojant profilaktines priemones, galima. Deja, šios ligos simptomus žmonės linkę priskirti senėjimui ir į gydytojus kreipiasi dažniausiai tik tuomet, kai liga jau yra pažengusi. Ypač greitai progresuoja šlapiąja vadinama ligos forma, kai geltonoji dėmė gali surandėti net per porą mėnesių. Tokiu atveju, anot medikės, jau nebegali būti taikomas joks gydymas, ir gresia aklumas.

Regėjimą tikrintis būtina

Išvengti akių ligų bei skaudžių pasekmių galima ir labai paprastai – reguliariai tikrinantis akis. Oftalmologai pataria regėjimą tikrintis kartą per metus. Pajutus ligos simptomus, anot L. Bridžiūtės-Skučienės, būtina į oftalmologą kreiptis kaip įmanoma greičiau.

Norint išvengti geltonosios dėmės sklerozės, patariama propaguoti sveiką mitybą, atsisakyti rūkymo, vartoti gydytojo rekomenduotų maisto papildų.

Vyresni nei 55 metų žmonės turėtų tikrintis pas akių ligų gydytoją. Tuo atveju, jei diagnozuojama kataraktos pradžia, reikėtų tikrintis dar dažniau, nes būtina stebėti ligos eigą. Be to, anot medikės, diagnozavus kataraktą labai svarbu pasikonsultuoti ir su operuojančiu gydytoju, kad šis įvertintų būklę ir patartų, ar tikslinga laukti, ar operaciją atlikti nedelsiant.

„Labai prašyčiau ir akių gydytojų, šeimos gydytojų, kurie stebi ligos būklę, nebrandinti kataraktų. Patariu ligonį siųsti konsultuotis pas operaciją atliksiantį gydytoją  dar tada, kai matymas dėl kataraktos yra 0,3-0,4 proc. Tada galima tikėtis mažiau traumuojančios operacijos, geresnių pooperacinių rezultatų. Negalima delsti, kol regėjimas smarkiai pablogės ar žmogus apaks“, - sako akių ligų gydytoja-mikrochirurgė ir priduria, jog pacientų amžius taip pat ne riba. Kataraktos operacija gali būti atliekama net ir šimtamečiui. Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriuje dirbantys penki akių ligų gydytojai mikrochirurgai prieš du mėnesius aprūpinti nauju mikroskopu, tad operuoti, pasak medikės, tapo ir saugu, ir patikima, kai pacientas kreipiasi laiku.

Tuo atveju, kai katarakta subrendusi, o tai reiškia, kad žmogus mato 0,02 proc., kai įžiūri tik šviesą, operuojant prireikia didelio pjūvio, ilga ir siūlė. Tuomet, pasak gydytojos, randas ilgiau gyja ir matymas po operacijos daug prastesnis, nei tada, kai operuojama nesubrendusi katarakta. Tuomet operacijos metu per 3 mm pjūvį ragenoje pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas ir implantuojamas minkštas dirbtinis lęšiukas. Dėl mažo pjūvio siūti net nereikia.

Jei pacientas serga tik katarakta, po operacijos, pasak gydytojos, regėjimas bus labai geras. Tačiau pasitaiko, kad tam pačiam žmogui gali būti diagnozuota ir katarakta, ir glaukoma ir net pakitusi geltonoji dėmė. Tokiu atveju po kataraktos operacijos matymas pagerės tik tiek, kiek leis pakenktas glaukomos regos nervas ir nervinės skaidulos ar amžinė makulos degeneracija.

Tačiau tuo atveju, kai žmogus regėjimą „pasitikrina“ tik akinius matuodamasis gatvėje ar plataus vartojimo prekių parduotuvėje, klastingos akių ligos, anot medikės, nediagnozuojamos laiku ir gydomos pavėluotai.