Kiekvieną pavasarį ar vasarą kai kuriuos žmones nuolat kamuoja sezoninė alergija, dar kitaip vadinama – šienligė, kurios dažniausi požymiai yra sloga, čiaudulys, kosulys, ašarojimas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Didžiausias ir dažniausias alergenas pavasarį – medžių, krūmų ir gėlių žiedadulkės. Alergenai gali patekti į organizmą per nosį, burną, akis, odą. Žalingieji antikūnai žmogaus organizme kaupiasi metų metus, liga gali tapti lėtine ir tuomet ją ypač sunku gydyti. Alergija nustatoma individualiai, nes kiekvienam žmogui ją gali sukelti skirtingi augalai, todėl patartina stebėti aplinką, medžius, augalus, nuo kurių pasireiškia alergijos simptomai. Jeigu alergijos simptomai pradeda varginti nuo balandžio iki gegužės pabaigos, gali būti jog jūs alergiški medžių, kurie tuo metu žydi, žiedadulkėms.
Nustatyta, kad mūsų šalyje dažniausia šienligės priežastis – beržų ir motiejukų žiedadulkės. Be to, reikėtų vengti vietų, kur auga alksniai, ąžuolai, bukai, karklai, riešutmedžiai, liepos ir tuopos. Jeigu nemalonius simptomus juntate nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio, alergiją jums gali kelti eglių ir pušų žiedadulkės. Jei nemalonūs simptomai kankina nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos, ko gero, jūs alergiški grūdinių kultūrų žiedadulkėms.
Dažniausiai šienlige suserga vaikai ir jauni žmonės iki 40 m. Šienligės simptomai ryškesni karštu, sausu oru, o esant lietingoms dienoms simptomai susilpnėja. Paprastai pirmą sezoną pasireiškę šienligės simptomai priskiriami peršalimui. Tačiau alerginė sloga pasireikš ir kitais metais panašiu laiku. Daug žmonių, ypač kuriems šie simptomai nelabai trukdo gyventi ar kurie nelinkę pastebėti smulkių sveikatos negalavimų, nekreipia dėmesio į kasmet tuo pačiu sezonu pasikartojančią slogą ar akių junginės uždegimą. Tačiau negydoma šienligė gali sukelti komplikacijas, tokias kaip sinusitas arba vidurinės ausies uždegimas. Be to, tokiems žmonėms didesnė rizika susirgti bronchine astma.
Nuo alergijos galima apsisaugoti, jei skirsime daugiau dėmesio profilaktikai. Kaip apsisaugoti Sergantieji alerginėmis ligomis, kurias sukelia žiedadulkės, turėtų vengti kontakto su jomis. Idealiu atveju, pradėjus žydėti augalams, kuriems žmogus yra įsijautrinęs, jis turėtų išvykti ten, kur tie augalai jau nužydėję ar dar nežydi. Dažniausiai to padaryti neįmanoma, todėl žydėjimo metu patariama bute, mašinoje langus laikyti uždarytus, ypač popietinėmis valandomis, kai žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Ant langų galėtų kabėti drėgnos užuolaidos, kad sulaikytų patenkančias žiedadulkes. Grįžus iš lauko, reikėtų pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu. Galima lašinti į akis dirbtines ašaras, praplauti nosies ertmę jūros vandeniu, kad būtų pašalinamos ten patekusios žiedadulkės. Žydėjimo periodu alergiškam žmogui reikėtų atsisakyti išvykų į gamtą.
Tačiau visiškai išvengti kontakto praktiškai neįmanoma. Šiuo metu yra daug efektyvių vaistų alerginėms ligoms gydyti. Jie gali būti naudojami vietiškai (pvz., lašai į akis, nosį, inhaliatoriai) ir tabletėmis. Taip pat skiriamas ir profilaktinis gydymas 2–4 sav. iki žydėjimo pradžios. Tuomet išvengiama simptomų pasireiškimo arba jie būna gerokai mažesni. Todėl visi, kuriems pasireiškia minėti simptomai, turėtų būti ištirti gydytojų alergologų, nes nustačius konkrečius alergenus, šienligę galima gydyti specifine imunoterapija. Ji „atpratina“ imuninę sistemą reaguoti į žiedadulkes ar kitus alergenus. Visais atvejais, esant panašiems simptomams, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertinęs kliniką, galėtų nusiųsti konsultacijai ir platesniam ištyrimui gydytojui alergologui.
Pagal ŠVSB informaciją parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ
