Lietuvoje kasmet nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukenčia apie 6-7 tūkst. žmonių, iš kurių 50-60 proc. tenka skiepyti nuo pasiutligės. Pasiutligė yra virusinė zonootinė liga, registruojama daugiau nei 150 pasaulio šalių. Virusas infekciją gali sukelti tiek laukiniams, tiek naminiams gyvūnams.
Ieva MAČIULYTĖ
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą, skelbia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai. Šunys, katės ir galvijai yra dažniausi naminiai gyvūnai Lietuvoje, nuo kurių nukentėję žmonės užsikrečia pasiutlige, o lapės ir usūriniai šunys yra dažniausi laukiniai gyvūnai užkrečiantys žmones. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų.
Panaši į gripą
Pirmieji pasiutligės simptomai yra panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens ir oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi. Pasak SAM informacijos, žmogui pasireiškus pasiutligės simptomams, ligos baigtis beveik visada būna mirtina. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) duomenimis, kasmet nuo pasiutligės pasaulyje miršta daugiau nei 55 tūkst. žmonių, daugiausia mirčių nuo pasiutligės registruojama Azijos ir Afrikos žemynuose. Europoje žmogaus pasiutligės atvejų pasitaiko labai retai, tačiau 2010 metais registruoti 2 mirties atvejai Rumunijoje primena, kaip svarbu nuolat stebėti pasiutligės atvejų epidemiologinę situaciją tarp gyvūnų.
Miršta žmonės
Per pastaruosius 10 metų (2003-2012 m.) Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 2 žmonės. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo pasiutligės užregistruotas 2007 m., kai 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau - ULAC) duomenys).
Pastaraisiais metais neregistruojama žmonių susirgimų pasiutlige, tačiau ši infekcija išlieka aktuali, kadangi pasiutligė vis dar yra nustatoma tiek Lietuvoje, tiek ir mūsų kaimyninėse šalyse (Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje). Nustatyta, kad daugiausia (85 proc.) teigiamų pasiutligės atvejų sudaro rudosios lapės, kurios yra vienos iš pagrindinių pasiutligės viruso platintojų Europoje, o antrasis pagal dydį pasiutligės šaltinis yra usūriniai šunys. Nuo 2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Minėtais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 2232 pasiutligės atvejai. Sistemingai vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, matyti, kad rezultatai kasmet gerėja. 2007 m. nustatyti – 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63, 2010 m. – tik 33, 2011 m. – 14 pasiutligės atvejų. 2012 m. Lietuvoje nustatyti tik 5 teigiami gyvūnų pasiutligės atvejai. Tarp laukinių gyvūnų nustatyti 3 atvejai, naminių – 2.
Jeigu neišvengėte įkandimo
Po gyvūno įkandimo svarbu kuo skubiau ir tinkamai sutvarkyti žaizdą: gausiai perplauti tekančiu vandeniu su muilu ar detergentu, paskui dezinfekuoti 70 °C etilo alkoholiu arba jodo tinktūra. Ar skirti imunizaciją po kontakto, sprendžiama atsižvelgiant į įkandimo pobūdį, gyvūno rūšį ir jo reikšmę pasiutligės epizootijoje, gyvūno vakcinacijos anamnezę, jo būklę ir elgesį, pasiutligės paplitimą konkrečioje teritorijoje, gyvulio stebėjimo ir laboratorinio tyrimų rezultatus.
Žmogaus pasiutligės atvejo galima išvengti tik vakcinuojantis.
