Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo pasiutligės miršta apie 55 000 žmonių, iš jų apie 40 proc. vaikų iki 15 m. Didžioji dalis mirčių (95 proc.) registruojama Azijos ir Afrikos šalyse.

Laima SIMAITYTĖ
Europoje nuo pasiutligės mirčių atvejų pasitaiko retai ir jie dažniausiai būna siejami su įvežtiniais atvejais iš endeminių pasiutligės šalių. Šių metų rugpjūčio mėnesį įvežtinis žmogaus pasiutligės atvejis registruotas Nyderlanduose, kai asmeniui lankantis Indijoje įkando šuo. Nukentėjęs asmuo į medikus nesikreipė ir jam nebuvo paskirta pasiutligės imunoprofilaktika. Panašus atvejis 2007 metais buvo registruotas ir mūsų šalyje.

Jei įkando, rizika susirgti pasiutlige
Pasiutligė – ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė infekcinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Šia mirtinai pavojinga infekcija užsikrečiama per gyvūnų seiles, pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus pažeistą odą. Bet kokie sergančių gyvūnų apkandžiojimai, kai pažeidžiamas odos vientisumas, nepriklausomai nuo žaizdos dydžio ar lokalizacijos, yra pavojingi dėl užsikrėtimo pasiutlige. Pavojų kelia net nežymūs apkandžiojimai ar įbrėžimai, kurių nukentėjusieji gali net nepastebi. Pasiutlige galima užsikrėsti ir gyvūnui laižant odą, kurioje gali būti nežymių mikrotraumų.
Pagrindiniai pasiutligės viruso platintojai yra laukiniai gyvūnai – lapės, vilkai, usūriniai šunys. Jie užkrečia vieni kitus, bet gali apkandžioti ir užkrėsti naminius gyvūnus, kurie kontaktuoja su žmonėmis. Iš naminių gyvūnų pasiutlige gali sirgti katės, šunys, karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys. Virusą taip pat platina žiurkės, pelės, kiti graužikai, šikšnosparniai.

Gali apsaugoti tik vakcina
Iki šiol nėra atrasto veiksmingo pasiutligės gydymo būdo. Liga, pasiekusi klinikinę simptomatikos stadiją, visuomet baigiasi mirtimi. Vienintelis būdas išgelbėti pasiutlige užkrėstą žmogų – kuo skubiau įskiepyta pasiutligės vakcina. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14 ir 28 dieną nuo skiepijimo pradžios. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs, būtina laikytis nustatytos skiepijimo schemos ir jokiu būdu nenutraukti skiepų. Asmuo gali būti neskiepijamas, kai yra žinoma, kad apkandžiojęs gyvūnas ne seniau nei prieš metus buvo skiepytas nuo pasiutligės ir jei yra galimybė veterinarijos specialistui stebėti gyvūną. Jei po 14 dienų nuo apkandžiojimo stebėtas gyvūnas išlieka sveikas, asmeniui pavojaus susirgti pasiutlige nėra.

Pasiutligės grėsmė mažėja
Jau aštuntus metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mūsų šalyje pavasarį ir rudenį vykdo laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją nuo pasiutligės. Jos metu visoje Lietuvos teritorijoje (išskyrus miestų, ežerų teritorijas) iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, dėka šios vykdomos programos, pasiutligės epizootologinė situacija šalyje kasmet gerėja: 2009 m. buvo nustatyti 63, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5, 2013 m. – 1 gyvūnų pasiutligės atvejis. Šiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų dar neužregistruota.
Pasiutligės grėsmė mažėja, tačiau ši infekcija mūsų šalyje dar nėra visiškai likviduota, todėl kiekvienas gyvūno įkandimas, įdrėskimas ar apseilėjimas yra vertinamas kaip potencialus pavojus asmeniui susirgti pasiutlige.

Šiaulių apskrities duomenys
Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje asmenų nukentėjusių nuo gyvūnų skaičius išlieka panašus: 2012 m. nuo gyvūnų nukentėjo 541 gyventojas, 2013 m. – 518. Šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais registruoti 367 gyvūnų sužaloti asmenys, praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu – 369.
Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais dauguma Šiaulių apskrities gyventojų, nukentėjusių nuo gyvūnų, buvo apkandžioti ar apdraskyti šunų bei kačių. Minėti naminiai gyvūnai sužalojo apie 96,4 proc. visų nukentėjusiųjų. Šunys sužalojo – 285 asmenis, katės – 67. Tik nedidelė dalis (1,8 proc.) sužalotų asmenų nukentėjo nuo kitų naminių gyvūnų – registruoti pavieniai šeško, žiurkėno, triušio, kiaulės bei audinės apkandžiojimo atvejai. Neišvengta kontakto ir su laukiniais gyvūnais, kurie sužalojo 1,4 proc. visų nukentėjusiųjų – 3 asmenis sukandžiojo lapės, 2 – žiurkės. Taip pat registruoti keli atvejai (0,5 proc.) kai asmenys negalėjo įvardinti juos sužalojusio gyvūno rūšies.
Visiems nukentėjusiems buvo laiku suteikta medicininė pagalba bei įvertinus riziką užsikrėsti pasiutlige, skirta pasiutligės imunoprofilaktika (35,7 proc. nukentėjusiųjų). Dėl asmenų, nukentėjusių nuo žinomų gyvūnų (67,9 proc.), Šiaulių apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vykdė gyvūnų sveikatos stebėjimus. Nė vienam stebėtam gyvūnui pasiutligė nepasitvirtino.

Įkandus delsti nereikėtų
Šiaulių visuomenės sveikatos specialistai primena, kad įkandus ar įdrėskus gyvūnui svarbu kuo skubiau ir tinkamai sutvarkyti žaizdą: gausiai praplauti tekančiu vandeniu su muilu bei dezinfekuoti žaizdos kraštus jodo tirpalu ar spiritu. Šios priemonės neapsaugo nuo pasiutligės užsikrėtimo, tačiau jos pailgina inkubacinio periodo trukmę bei kartu padidina sėkmingos imunoprofilaktikos tikimybę. Būtina išsiaiškinti gyvūno nuo kurio nukentėjote šeimininko vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, gyvūno skiepijimo nuo pasiutligės datą bei jo laikymo vietą po kontakto. Ši informacija svarbi gydytojui sprendžiant apie pasiutligės imunoprofilaktikos būtinumą, be to, apie gyvūno laikymo vietą informuojamas veterinarijos specialistas, kuris atlieka gyvūno sveikatos stebėjimą dėl pasiutligės. Nedelsiant vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje medikas ne tik apžiūrės žaizdą, bet ir įvertinęs riziką užsikrėsti pasiutlige, esant būtinybei, paskirs reikiamą pasiutligės vakcinacijos kursą.
Rekomenduojama saugotis laukinių gyvūnų, o namuose auginamus kasmet paskiepyti nuo pasiutligės.
Mėgstantiems keliauti vykstant į pasiutligės endemines šalis rekomenduojama atsižvelgiant į riziką (ilgalaikės dažnos kelionės, kaimo vietovės, galimi kontaktai su gyvūnais) profilaktiškai pasiskiepyti nuo pasiutligės. Asmenys norintys pasiskiepyti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.