Pasaulinė širdies federacija 1999 m. paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama 90 pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvenimo būdą. Tai labai svarbi diena, nes širdies ir kraujagyslių ligos išlieka prioritetine sritimi visame pasaulyje ir ypač Lietuvoje.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra bendrinis terminas, vartojamas įvardyti ligas, kurios turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Dažnai jos turi tas pačias priežastis, joms taikomi tie patys gydymo būdai, informuoja Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alma Mikalauskienė. Jos teigimu, širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultus, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius vis auga. Manoma, kad 2030 m. jis gali pasiekti 23 mln. mirčių per metus. Lietuvoje 2011 m. iš visų mirusių vyrų – 48 % mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė net 65 %. Širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine mirties priežastimi tarp moterų.
Priežastys, kurios galėjo nulemti šiuos pokyčius:
Gyvenimo pokyčiai. Rūkymas, alkoholio, narkotikų ar kitų kenksmingų medžiagų vartojimas, psichosocialinis stresas, kontraceptinės priemonės.
Mitybos pokyčiai. Vienas iš svarbių rizikos veiksnių – padidėjusi klubų ir liemens apimtis, netinkama mityba. Šiandienos pasaulyje gausu perdirbtų maisto produktų, kurie nepakankamai aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis. Neigiamą įtaką sveikatai turi ir įvairių dietų laikymasis.
Kūno masės indeksas. Svarbus rodiklis nustatant įvairias ligas, tarp jų ir širdies bei kraujagyslių ligas. Jei kūno masės indeksas nėra aukštas, sumažėja ir rizika susirgti šiomis ligomis.
Sėslus gyvenimo būdas. Nepakankamas fizinis krūvis – labai svarbus rizikos veiksnys.
Širdies ir kraujagyslių ligos – didelė įvairių ligų grupė. Pačios dažniausios yra išeminė (koronarinė) širdies liga ir cerebrovaskulinė liga. Širdies raumens infarktas ir galvos smegenų insultas – dažniausios šių susirgimų apraiškos, pasireiškiančios ūmiai.
Perspėjamieji širdies infarkto požymiai:
* nemalonūs pojūčiai krūtinėje (diskomfortas) – spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;
* diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;
* oro trūkumas kartu su nemaloniu pojūčiu krūtinėje.
Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.
Perspėjamieji insulto požymiai:
* staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;
* staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;
* staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;
* staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;
* staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.
Atsiradus išvardytiems infarkto ar insulto požymiams, svarbi kuo greitesnė medicinos pagalba.
Širdis ir fizinis aktyvumas
Pasak visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės A. Mikalauskienės, reguliarus mankštinimasis mažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina didelio tankio lipoproteinų, gerojo cholesterolio kiekį, mažina insulino rezistenciją, gerina gliukozės toleranciją, apsaugo nuo metabolinio sindromo, antrojo tipo cukrinio diabeto, teigiamai veikia krešėjimo sistemą. Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Be to, tai būtina nutukimo gydymo programos dalis. Fizinis aktyvumas koronarinės širdies ligos riziką sumažina tiesiogiai veikdamas širdį ir kraujagysles bei mažindamas įvairių kitų rizikos faktorių įtaką. Kuo geresnis asmens fizinis pajėgumas, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo. Reguliariai besimankštinančių žmonių pulso dažnis retesnis, fizinio krūvio metu jis dažnėja ne taip staiga – t. y. širdis dirba žymiai taupiau, lėčiau kyla kraujospūdis, kvėpavimo dažnis. Baigus treniruotę visų rodiklių reikšmės greičiau sugrįžta į įprastines.
Širdis ir mityba
Mokslininkų ištirta, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu, alkoholio vartojimas, rūkymas, sėslus gyvenimo būdas. Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų arba cholesterolio, dažnas vartojimas didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį bei skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą arterijose, o tai gali sukelti širdies ligas. Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma, kad riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. (20–35 proc.) paros maisto davinio energinės vertės. Produktai, kuriuose gausu cholesterolio – pienas, kiaušiniai, sūris ir mėsa – neturėtų būti išbraukti iš vartotinų produktų sąrašo, bet jų turi būti vartojama saikingai. Tyrimais įrodyta, kad produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Skaidulinių medžiagų daug nesmulkintuose javuose, avižose, sėlenose, miežiuose, pupose ir daugelyje vaisių bei daržovių. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu antioksidantų, kurie gali sumažinti širdies ligų riziką. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio lygį ir širdies ligų riziką. Jų turi riebiosios žuvys (silkė, skumbrė, lašiša, sardinė ir upėtakis), daiginti kviečiai, rapsų ir sėmenų aliejus. Tuo tarpu mononesotieji riebalai mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį nemažindami didelio tankio lipoproteinų kiekio. Puikus mononesočiųjų riebalų šaltinis yra riešutai, alyvuogių aliejus, alyvuogės, moliūgų sėklos ir avokadai.
Vaikų širdies ligos
Vaikų širdies ligos – tai didelė ligų grupė, kurią sudaro įgimtos širdies ydos, uždegiminės širdies ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, kardiomiopatijos. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali atsirasti prieš gimimą, vaisiaus vystymosi metu ir toliau didėti vaikystėje dėl nesveikos mitybos, nepakankamo fizinio krūvio. Dažniausiai tai būna įgimti negalavimai – širdies vožtuvų, pertvarų defektai, širdies ritmo, laidumo sutrikimai. Kai kurios ligos pavojingos, kitos priskiriamos ypatybėms ir ne visada jas reikia gydyti. Vaikui augant, neretai šios problemos išsisprendžia savaime, svarbu šeimos gydytojui stebėti pacientą, atsižvelgti į organizmo būklę.
Tačiau dažnai įgimtų širdies ydų priežastys lieka nežinomos. Apie tai, kad vaikas gali sirgti širdies liga, galima įtarti iš tokių išorinių požymių kaip netikėti išblyškimo priepuoliai, odos mėlynavimas, alpimas ir sąmonės praradimas, skausmai krūtinėje. Tokie vaikai greitai pavargsta lipdami laiptais, sparčiai eidami. Kūdikiams sunkiai auga svoris, kamuoja dusulys, sutankėjęs kvėpavimas. Kritiškiausias periodas, kada išryškėja gyvybei grėsmingos ydos – pirmieji mėnesiai. Dalis širdies ligų nuo vaiko gimimo gali būti nepastebimos ir išryškėja vėliau, jam augant. Dažnai mažiesiems pacientams diagnozuojami širdies ūžesiai. Jie skirstomi į dvi klases: funkcinius ir organinius. Organiniai ūžesiai gali atsirasti dėl širdies struktūrinių pakitimų, o funkciniai – dėl pagreitėjusios kraujotakos, karščiuojant, susijaudinus ar esant mažakraujystei. Kai vaikas intensyviai auga, prieš parenkant jam fizinį krūvį specialistai turėtų įvertinti vaiko širdies būklę.
Parengė Ieva MAČIULYTĖ
