Lina ABROMAVIČIENĖ
Seniau inksto šalinimo operacijos būdavo atliekamos tik didžiosiose šalies klinikose – dabar tokia operacija atliekama ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Šiaulių urologai per metus pašalina daugiau nei 50 inkstų. Dažniausia nefrektomijų – inksto šalinimo operacijų priežastis – navikai, pažeidę inkstą. Apie inksto šalinimo operaciją pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Tonaras Bekeris. Urologo teigimu, net ir pašalinus inkstą gyvenimo kokybė neblogėja.
Vienas inkstas – rezervui
Inkstas – svarbiausias šalinimo organas žmogaus organizme. Pasak T. Bekerio, inkstų veiklą galima palyginti su filtravimo aparatu. „Kai į inkstus patenka kraujas, inkstai ir imasi darbo – išfiltruoja atliekas ir vandens perteklių. Švarus kraujas iš inkstų vėl patenka į organizmą, o vanduo keliauja į šlapimo pūslę ir pasišalina iš organizmo.
Inkstai, kaip ir visas žmogaus organizmas, sudaryti iš ląstelių. Pasak T. Bekerio, kiekviename inkste yra po milijoną ląstelių – glomerų.
Inkstai ypatingi dar ir tuo, kad žmogus gali gyventi ir puikiai jaustis net ir su vienu inkstu. Jei ir šis pažeidžiamas ligos, urologas gali pašalinti ir dalį paskutinio inksto.
„Prisitaikyti ir valyti organizmą gali ir vienas penktadalis inksto. Tad tuo atveju, jei pašalinamas vienas inkstas, žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą, jausdamas tik labai nežymų diskomfortą. Ir nesvarbu – po traumos ar operacijos žmogus neteko inksto. Jei aplinkiniai organai nepažeisti, žmogaus gyvenimo kokybė labai greitai grįžta“, - pasakojo T. Bekeris.
Anot urologo, gamta sukūrė du inkstus – tarsi iš anksto apgalvotą rezervą, nes inkstai, būdami sveiki, nebedirba visu krūviu. Jie funkcionuoja pakaitomis: kai vienas dirba intensyviai, kitas tarytum ilsisi.
Deja, gyvenimas negailestingas. Ir medicina, anot urologo Tonaro Bekerio, neišvengia susidūrimų su įvairiomis patologijomis. Inkstų ligų priežastys gali būti įvairios. Inkstai dažnai nukenčia, kai žmogų užklumpa uždegimai, onkologinės ligos, inkstų akmenligė. Patologijos priežastys gali būti ir įgimtos, kai nuo gimimo inksto struktūra yra netipiška.
Funkcionuoti gali ir dalis inksto
Per metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekama per 50 inksto šalinimo operacijų. Pasak T. Bekerio, inkstas šalinamas tada, kada jis nebeatlieka savo svarbiausios funkcijos – valyti žmogaus organizmą ir sukelia jam pavojų. „Dažniausiai taip nutinka, kai inkste ima augti navikas. Gali būti, jog ir dėl traumos nebepavyksta atstatyti inksto vientisumo. Vieno, o kartais ir abiejų inkstų veikla sutrinka ir po inkstų uždegimų“, - kalbėjo T. Bekeris.
Inkstas šalinamas tik esant labai aiškioms priežastims ir visada stengiamasi maksimaliai jį išsaugoti. Net ir tais atvejais, kai diagnozuojamas pradinės stadijos navikas ir auglys nėra inksto centrinėje dalyje, šalinama tik inksto dalis, kuri nefunkcionuoja. Urologams yra tekę gydyti ne vieną pacientą, kuris turi vieną inkstą ir tą patį pažeidė vėžys – jei auglys ne organo centre, sveikąją inksto dalį stengiamasi išsaugoti ir ji sėkmingai funkcionuoja.
Negrįžtamai gali pakisti inksto veikla ir dėl ligų. Dėl akmenligės, kuri gali komplikuotis uždegimais, pūliniais, dėl kurių gali išsivystyti inksto sklerozė. Dėl to gali sutrikti kraujospūdis, kimba įvairios infekcijos, o dažniausiai lėtinės.
Įgimtos anomalijos, dėl kurių taip pat kartais tenka šalinti inkstą, paprastai diagnozuojamos vėlai. „Dažniausiai pats žmogus į medikus kreipiasi apie 40-tuosius metus, nes jaučia diskomfortą. Atlikus reikiamus tyrimus paaiškėja, jog iš inksto likusi tik viršutinė kapsulė, kurioje skystis – diagnozuojama dekompensuota arba užleista inksto vandenė. Tais atvejais, kai įgimta anomalija nustatoma anksčiau, jaunam žmogui gali būti atliekama plastikos operacija. Nors po jos inkstas nebegrįžta į pradinę padėtį, bet situacija nebeblogėja“, - pasakoja T. Bekeris.
Komplikacijų pavyksta išvengti
Po inksto šalinimo operacijos paciento būklė sparčiai gerėja. Anot Urologijos skyriaus vedėjo, jau po mėnesio žmogus nebejaučia jokio diskomforto. „Ligonis per mėnesį sustiprėja fiziškai, o inkstas abiejų inkstų funkcijas perima per trejus metus. Likęs inkstas kinta – jis palaipsniui didėja, nes intensyvėja kraujotaka, nebėra poilsio“, - apie inksto šalinimo operaciją kalbėjo urologas. Echoskopu stebėdami ligonius, gyvenančius su vienu inkstu, medikai pastebi, kaip pamažu didėja likęs inkstas. Pradžioje ligonis gali jausti nedidelį maudimą. Mat inkstas yra padengtas kapsule, kai jis didėja, kapsulė plečiasi. Jei staigiai plečiasi, jaučiamas nedidelis diskomfortas.
Gyvenime žmogus, kuriam pašalintas vienas inkstas, nevarginamas jokių apribojimų – grįžta į įprastinę veiklą, gali dirbti ir fizinį darbą.
Komplikacijų pavyksta išvengti dėl to, kad operacijos metu naudojamos kitos priemonės ir medžiagos, nei buvo seniau.
Seniau net ir retai operuodami urologai neišvengdavo komplikacijų. „Išsivystydavo ligatūrinės fistulės: organizmas atmesdavo operacijos siūlę, ji pūliuodavo, kol ištraukiami visi siūlai. Dabar ligoninėje veikia Infekcijų kontrolės skyrius, kurio darbuotojai nuolat reikalauja stebėti hospitalines infekcijas ir pranešti specialistams. Nebeturime ką jiems parodyti“, - kalba medikas, nes tokių atvejų, kurie anksčiau būdavo kasdienės bėdos, nebėra.
