
Per 2014 m. Šiauliuose mirė 1 325 asmenys, pagrindinės priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Paula ALKSNĖ
Lietuvoje 2014 m. mirė 40 252 žmonės, t. y. 1 259 asmenimis mažiau negu 2013 m. Mažėjant nuolatinių gyventojų skaičiui, esant per žemam gimstamumo lygiui ir senstant populiacijai, mirtingumo rodikliai Šiaulių mieste išlieka dideli. 2014 m. Šiauliuose iš viso numirė 1 325 asmenys (2013 m. – 1 357 žmonės.). Numirė daugiau moterų (686) nei vyrų (639). 2014 m. Šiauliuose mirė 7 vaikai (0 – 17 m. amžiaus; 5 mergaitės ir 2 berniukai).
Šiauliuose – 1,5 karto daugiau mirė moterų
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) Visuomenės sveikatos stebėsenos ir programų skyriaus specialistė Zita Sakalauskaitė teigia, kad pagrindinės išsivysčiusių šalių gyventojų mirties priežastys jau daugelį metų yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologiniai susirgimai bei mirtys dėl išorinių mirties priežasčių. Mirusiųjų nuo pagrindinių mirties priežasčių skaičius priklauso nuo mirusiųjų lyties ir amžiaus.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime teigiama, kad trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirties priežasčių Lietuvoje. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,0 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,3 proc. visų mirusiųjų, skelbia Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 2014 m. Šiauliuose numirė iš viso 679 gyventojai (tai sudarė 51,2 proc. nuo bendro mirtingumo).
„Šiauliuose nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 1,5 karto daugiau numirė moterų (414) nei vyrų (265). Iš šios sistemos ligų daugiausia mirties atvejų buvo dėl išeminės širdies ligos ir cerebrovaskulinių ligų“, – sako Z. Sakalauskaitė.
Šiaulių mieste 2014 m. mirtys nuo piktybinių navikų pasiglemžė 304 gyvybes (tai sudarė 22,9 proc. nuo bendro mirtingumo). Numirė 176 vyrai ir 128 moterys. Daugiausia mirties atvejų buvo dėl plaučių, priešinės liaukos ir krūties vėžio.
Išorinės mirties priežastys mieste 2014 m. nusinešė 91 gyvybę. Vyrų (69) mirtingumas dėl išorinių priežasčių buvo 3 kartus didesnis nei moterų (22). Iš šių mirties priežasčių trečdalį atvejų sudarė savižudybės, penktadalį – nukritimai, dešimtadalį – transporto įvykiai.
„2014 m. Šiaulių mieste 0 – 17 m. asmenų pagrindinėmis mirties priežastimis buvo piktybiniai augliai bei įgimtos formavimosi ydos ir chromosomų anomalijos (2 berniukai numirė dėl piktybinių navikų, 3 mergaitės – dėl įgimtų formavimosi ydų ir chromosomų anomalijų, 1 mergaitė – dėl išorinių mirties priežasčių)“, – teigia Z. Sakalauskaitė.
Statistiniai duomenys apie vyrų mirtis Lietuvoje
SAM duomenimis, 2014 m. iš 100 000 gyventojų mirė 1372,7 (2013 m. – 1403,3/100 000 gyventojų). 2014 m. Lietuvoje mirė 20 110 vyrų, lyginant su 2013 m. – 679 vyrais mažiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2014 m. buvo 1488,4/100 000 vyrų (2013 m. – 1525,9/100 000 vyrų). Daugiausia (47,0 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios buvo išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos.
Nuo piktybinių navikų 2014 m. Lietuvoje mirė 4 525 vyrai, t. y. 22,5 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų.
12,8 proc. visų 2014 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 571 vyro, 55,6 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus), 29,9 proc. nuo savižudybių. 2014 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių buvo 190,3/100 000 vyrų ir lyginant su 2013 m. (204,7/100 000 vyrų) nežymiai sumažėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2014 m. nuo jų mirė 1 131 vyras, t. y. 5,6 proc. visų mirusių vyrų.
Statistiniai duomenys apie moterų mirtis Lietuvoje
SAM pranešime teigiama, kad 2014 m. Lietuvoje mirė 20 142 moterys, lyginant su 2013 m. – 580 moterų mažiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2014 m. buvo 1273,8/100 000 moterų (2013 m. – 1299,0/100 000 moterų). Daugiausia moterų (64,9 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Nuo piktybinių navikų 2014 m. mirė 3 503 moterys ir sudarė 17,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, skrandžio ir kiaušidžių piktybinių navikų.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2014 m. mirė 959 moterys ir sudarė 4,8 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2014 m. 60,6/100 000 moterų (2013 m. – 64,3/100 000 moterų).
Nuo išorinių mirties priežasčių 2014 m. mirė 767 moterys ir sudarė 3,8 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2014 m. buvo 48,5/100 000 moterų (2013 m. – 51,8/100 000 moterų).
Statistiniai duomenys apie vaikų mirtis Lietuvoje
2014 m. mirė 135 1 – 17 metų amžiaus vaikai (89 berniukai ir 46 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2014 m. teko 27,1 mirusiojo. Pagrindinės 1 – 17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (52,6 proc.), nervų sistemos ligos (14,1 proc.), piktybiniai navikai (11,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (8,1 proc.).
2014 m. mirė 118 kūdikių (vaikų iki 1 metų), lyginant su 2013 m. – 8 kūdikiais daugiau. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo įgimtos formavimosi ydos (43,2 proc.), perinatalinio laikotarpio ligos (33,9 proc.) ir kūdikio staigios mirties sindromas (6,8 proc.).
Reikalinga efektyvi prevencija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 30 proc. onkologinių susirgimų sveikai maitinantis, atsisakant žalingų įpročių, palaikant normalų kūno svorį ir išlaikant pakankamą fizinį aktyvumą.
„Šių susirgimų prevencinės priemonės pirmiausia turėtų būti nukreiptos į gyvensenos rizikos veiksnių (netaisyklingos mitybos, antsvorio bei nutukimo, tabako, alkoholio vartojimo) mažinimą“, – sako ŠVSB specialistė Z. Sakalauskaitė.
Ji priduria, kad taip pat būtina toliau skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti valstybinėse prevencinėse programose. Vykdomos valstybinės prevencinės programos leidžia nustatyti ligas ankstyvose stadijose, išvengti galimų susirgimų ir jų komplikacijų, išvengti ankstyvų mirčių. Šių programų įgyvendinimo efektyvumas priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros įstaigų darbo, bet ir nuo asmens noro ir iniciatyvos rūpintis savo sveikata.



