Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė mano, jog dauguma apsinuodijimo atvejų galima išvengti, jei jau mokyklose būtų kalbama apie alkoholio žalą sveikatai.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Šiaulių regione padaugėjo mirtinų apsinuodijimo atvejų. Per tris šių metų ketvirčius Šiaulių regione jau užregistruoti 9 mirtimi pasibaigę apsinuodijimai, iš jų – 2 smalkėmis, 4 alkoholio surogatais ir 3 savižudybės. Iš viso užregistruotas 221 apsinuodijimas. Pastebėta, jog žmonės dažniausiai apsinuodija medikamentais ir alkoholiu.
Daugiau nei pusė – apsinuodiję vaikai
Turimais duomenimis, vaikų apsinuodijimai sudaro daugiau kaip pusę visų fiksuojamų apsinuodijimų. Taip pat atsitiktiniai apsinuodijimai dažniau pasitaiko tarp vaikų iki septynerių metų amžiaus. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, apsinuodijimų statistika kelia nerimą, nes vis dažniau apsinuodijimo priežastimi įvardijama vaiko nepriežiūra, kai mažamečiai, palikti be suaugusiųjų globos, apsinuodija nesaugiai laikomais medikamentais bei buityje naudojamais cheminiais preparatais, ypač kai šie laikomi taroje ne pagal paskirtį.
„Tėvai turėtų labiau rūpintis savo atžalomis ir daugiau dėmesio skirti jų priežiūrai. Nelaimių, kai apsinuodija mažamečiai vaikai, galima išvengti“, - sako gydytoja J. Karalevičienė. Jos teigimu, didžiausią dalį apsinuodijimų sudaro buities chemijos preparatai – minkštikliai, balikliai, supilti į gaiviųjų gėrimų butelius ar stiklainius. Vaikai, pamanę, jog butelyje yra gėrimas, jų atsigeria.
Per metus pasitaiko bent kartą apsinuodijimų ir acto esencija. Pas senelius palikti mažamečiai turi didesnę tikimybę apsinuodyti vaistais. Be to, šiais metais jau užregistruoti 5 mažamečių vaikų apsinuodijimai smalkėmis dėl nesutvarkytos šildymo sistemos. „Mažamečiai vaikai neretai apsinuodija ir alkoholiu. Per šventes paliekami be priežiūros vaikai patys pavartoja alkoholio. Jeigu apsaugoti žmogų nuo savižudybės tikrai sudėtinga, tai pasirūpinti mažamečių vaikų saugumu galima ir būtina“, - užregistruotus apsinuodijimus vardija gydytoja J. Karalevičienė.
Savižudybės plinta ir vaikų tarpe
Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai 10–17 metų amžiaus vaikai tyčia apsinuodija medikamentais ir alkoholiu. Pasak J. Karalevičienės, apgalvotų apsinuodijimų grupei priskiriami mėginimai žudytis ir svaiginimasis alkoholiu, medikamentais, narkotikais, klijais.
„Apgalvotų apsinuodijimų atvejai „jaunėja“ – vis dažniau registruojami svaiginimosi atvejai ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp paauglių. Jeigu suaugusio asmens organizmas toleruoja net ir didesnį alkoholio kiekį, tai paauglio organizmo intoksikacijai užtenka sidro“, - nepilnamečių problemas atskleidžia medikė.
Savižudybių priežastis – prasta ekonominė situacija
Pasak sveikatos specialistų, suaugusių žmonių savižudybių padaugėjo nepalankiai susiklosčius ekonominei situacijai - netekę darbo ir praradę viltį gyventi, pakelia prieš save ranką. Pastaraisiais metais išaugo mėginimų nusižudyti skaičius, ypač tarp jaunų darbingo amžiaus žmonių. Didelį nerimą kelia vis dažnėjantys nepilnamečių mėginimai žudytis, kurių priežastys: konfliktai šeimoje, mokykloje, nusivylimai draugais.
„Seniau mes tirdavome ir savižudybių sezoniškumą. Savižudybių pasitaikydavo pavasarį, kai prasidėdavo egzaminai, ir rudenį - kada žmonės jaučiasi labiau vieniši. Dabar viskas išsibalansavo ir savižudybių pasitaiko visus metus. Žmonės netekę darbo, nusivylę gyvenimu save nuodija norėdami nusižudyti. Šiemet jau 6 žmonės taip bandė išeiti iš gyvenimo“, - sako J. Karalevičienė. Anot medikės, į savižudybę linkusius žmones reikėtų labiau saugoti, prižiūrėti, nes jei jie jau kartą bandė pasitraukti iš gyvenimo, gali būti, kad bandys ir dar ne kartą. Pastebėta, jog savižudybei dažnai ryžtasi vyresni žmonės.
Kaljanas – nėra nekaltas dūmelis
„Norime atkreipti dėmesį į kaljano rūkymą. Jo rūkymas taip pat turėtų būti draudžiamas viešose vietose, nes kaljano poveikis sveikatai keliasdešimt kartų stipresnis nei cigarečių. Rūkant kaljaną organizme kaupiasi dervos, anglies monoksidai ir nikotinas. Kaljanas - patraukliai pateikiamas nuodas“, - sako gydytoja. Nors Šiaulių regione apsinuodijimų kaljanu dar neužfiksuota, tačiau, anot J. Karalevičienės, apsinuodijimai alkoholiu padažnėja, kai prieš tai asmuo būna parūkęs kaljano.
„Daug kas galvoja, kad tai nekaltas dūmelis, tačiau tai yra svaiginimosi priemonė, kuri pavojinga ir labai nuodinga organizmui. Reikėtų atminti, jog alkoholio poveikį didina ir energetiniai gėrimai“, - kalba gydytoja.
Apsinuodijimų įmanoma išvengti
Apsinuodijimų, pasak gydytojos J. Karalevičienės, galima ir išvengti. Tereikia, kad suaugusieji mažamečius labiau saugotų nuo bet kokių cheminių priemonių, tada vaikas neturės galimybės jų paragauti, o suaugusieji patys turėtų žinoti, ką jie vartoja. „Geriau nevartoti įtartinos kilmės alkoholio. Šiais laikais pasitaiko atvejų, kai net kosmetinės priemonės yra vartojamos ne pagal paskirtį – jos geriamos, todėl natūralu, jog tokiu būdu žmonės apsinuodija“, - pasakoja J. Karalevičienė.
Maistu žmonės apsinuodija rečiau. Dažniausiai - grybais. J. Karalevičienė gyventojams pataria, jei abejojama, kad grybas valgomas, geriau jo nevartoti. Per antrąjį metų pusmetį jau užfiksuoti 5 apsinuodijimų grybais atvejai.
