Onkopsichologė E. Urbutienė sako, kad beveik 30 procentų sergančiųjų onkologinėmis ligomis reikia psichologo pagalbos, o likusieji su liga stengiasi susigyventi patys.
Asmeninio archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Spalio 10 dieną pasaulyje yra minima Psichinės sveikatos diena. Šia proga pristatome antrus metus iš eilės Lietuvoje vykdomą projektą „Mylintys gyvenimą“. Pagrindinis projekto tikslas – teikti nemokamą psichologinę pagalbą tik onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems. Nuo šių metų projektas vykdomas ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Siekiant padėti onkologiniams ligoniams, psichologinės konsultacijos teikiamos specialiai jas derinant su meno terapijos užsiėmimais. Šiauliuose projekto „Mylintys gyvenimą“ onkopsichologų vedami užsiėmimai vyks Šiaulių vyskupijos Katechetikos centre spalio 12 ir 19 dienomis. Pasak onkopsichologės Eglės Urbutienės, dažnai netikėtai užgriuvusi liga daugeliui pakerta kojas, o psichologas gali padėti vėl atsistoti ir kitaip pažvelgti į gyvenimą. Psichologo konsultacijos sergantiems onkologinėmis ligomis teikiamos ir telefonu.
Reikalinga pozityvi energija
Režisierė Dalia Ibelhauptaitė, sutikusi tapti viena iš projekto „Mylintys gyvenimą“ ambasadorių, tiki, jog sunkios ligos akivaizdoje pozityvi energija yra ypač reikalinga. Nedrįstantiems kreiptis psichologinės pagalbos ji pataria: „Tikrai neturėtų būti gėda atsiduoti į specialistų rankas. Juk yra nuostabių žmonių profesionalų, kurie gali suteikti kitą perspektyvą ir duoti gerų patarimų.“ Anot D. Ibelhauptaitės, sunkiais gyvenimo momentais svarbiausia išlaikyti stiprią vidinę būseną ir nepasiduoti nevilčiai: „Neviltis nepagydys nieko, tik padarys blogiau. Todėl nėra prasmės klausti – „Kodėl aš?“ Nuo to liga nepasitrauks, bet nuo pozityvaus požiūrio, bandymo gyventi visavertį gyvenimą ir šviesios energijos gyvenimo kokybė bus žymiai geresnė ir emocijos šviesesnės. Taip bus lengviau kovoti ir su pačia liga“, - teigia D. Ibelhauptaitė.
Speciali psichologinė pagalba
Onkopsichologė E. Urbutienė sako, kad universitetuose niekas nemoko onkopsichologo specialybės. Specialiai projektui „Mylintys gyvenimą“ buvo ruošiami specialistai dirbti su onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais. „Psichologas, kuris dirba su onkologiniais pacientais, turi turėti žinių apie pačią onkologinę ligą, jos gydymą, ligos komplikacijas, tam tikras ligos prognozes. Taip pat labai svarbu, kad specialistas žinotų galimas žmogaus psichologines reakcijas į onkologinę ligą, nes krizinės situacijos metu žmogus patiria didelį stresą ir susidūręs su liga sunkiai su ja susigyvena“, - sako E. Urbutienė. Per pirmus projekto metus jau dalyvavo daugiau nei 200 sergančių onkologinėmis ligomis pacientų. Pasak E. Urbutienės, teko konsultuoti ne tik sergančius ir besveikstančius žmones, bet ir sergančiųjų artimuosius, kurie visaip kaip stengiasi padėti šalia esančiam ligos palaužtam žmogui.
Kreiptis į psichologus – gėda
R. Urbutienė pastebi, kad Lietuvoje žmonės labai baiminasi kreiptis pagalbos į psichologus, nes jiems gėda. „Galvojama, kad visi savo problemas turi išspręsti patys. Tačiau žmogui gyvas kontaktas su specialistu labai padeda. Susirgus žmogui iškyla daug klausimų ir ne apie visus jie drįsta kalbėti. Mes pacientus skatiname neužsiverti ir kalbėti apie tai, kas jiems labiausiai rūpi, yra aktualiausia. Susirgus baiminamasi dėl galimų seksualinių problemų. Dėl šių problemų žmonės skambina ir teiraujasi telefonu. Labiausiai sergantys asmenys baiminasi, kad jie nepasveiks, gydymas bus neefektyvus arba po kiek laiko liga vėl atsinaujins“, - sako E. Urbutienė. Po užsiėmimų ar pakalbėjus su onkopsichologais, pasak E. Urbutienės, baimės tarytum sumažėja. Reikia jas įvardyti ir jos neatrodys tokios didelės ir reikšmingos. Pokalbio su specialistu metu stengiamasi, kad žmogus atsivertų, atsipalaiduotų ir kitaip pažvelgtų į ligą.
Sergantys dalijasi patirtimi
Projekto „Mylintys gyvenimą“ teikiama nemokama psichologinė pagalba yra derinama su meno terapijos užsiėmimais. Būtent meno terapijos užsiėmimų metu sergantys onkologinėmis ligomis gali tarpusavyje pabendrauti ir pasidalyti savo patirtimi. Pasak onkopsichologės E. Urbutienės, sergančiam ypač svarbu žinoti, kaip kiti su liga tvarkosi, kaip jie jaučiasi sveikstant ir kaip elgiasi, jei liga atsinaujino. Tai būdas dalytis gyva patirtimi, nes dažniausiai sergantis žmogus tarp savo artimųjų jaučiasi nesuprastas.
„Meno terapijos užsiėmimai onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms yra išskirtiniai – parenkami pagal tai, kokius pokyčius žmogaus organizmui sukelia onkologinė liga. Jei pažeidžiama fizinė sritis, užsiėmimų metu mokoma, kaip labiau pažinti savo kūną, kaip juo pasitikėti ir suprasti siunčiamus signalus. Psichologinė sritis – svarbu išsiaiškinti savo poreikius. Kai liga sustabdo, žmogus dažniau atsigręžia į save, nes pagalbos reikia jam pačiam, nors iki tol rūpindavosi tik kitais. Dažnai liga paveikia ir socialinius ryšius: santykius su šeima, draugais, pažįstamais. Užsiėmimuose kalbamės ir apie dvasinę sritį – kokius jausmus liga sukelia. Aiškiname žmonėms, kad liga atneša ne tik daug praradimų, sunkumų, bet ir atradimų. Visada galima atrasti ir teigiamų pusių“, - sako E. Urbutienė.
Artimieji ne visada supranta
Palaikymas ir pagalba, kuri gaunama iš artimųjų, yra naudinga, tačiau, pasak E. Urbutienės, pasitaiko atvejų, kai artimieji sergančio nesupranta, nesistengia jo išklausyti. „Viena moteris, kuri sirgo onkologine liga, pabrėžė, kad liga paaštrina žmogiškųjų jausmų poreikį. Moteris, kuri pas mus atėjo ieškoti pagalbos, smarkiai pasikeitė - išlaisvėjo. Ji galėjo su specialistu kalbėti nevaržomai, išsakyti savo baimes, ko negalėjo padaryti savo namuose. Tai buvo erdvė, kurioje galėjo rodyti savo jausmus ir niekas jai neprieštaravo. Didžiausia tos pacientės baimė buvo ta, kad liga atsinaujins, todėl sirgdama daug ko atsisakydavo galvodama, kad neįveiks. Pradėjus lankyti kursus susidūrė su realybe – galėjo pabendrauti su žmonėmis, kuriems liga atsinaujino ir jie vėl susitvarkė su iškilusiomis problemomis. Svarbu žmogui nesijausti vienam su savo problemomis. Kada ir kiti turi tokių pačių problemų, yra lengviau jas įveikti, nes tada jaučiamas palaikymas“, - pabrėžia onkopsichologė.
Kaip galima padėti onkologine liga sergančiam?
Artimiesiems, kurie kreipiasi į specialistus, norėdami labiau padėti sergančiam mylimam žmogui, patariama daugiau dėmesio skirti artimajam. Pasak E. Urbutienės, svarbiausia išklausyti, ko nori pats sergantysis. „Mes artimuosius supažindiname su galimais ligos simptomais, kalbame apie tai, ką pats sergantysis išgyvena, kaip jis jaučiasi. Susirgus žmogaus gyvenime atsiranda daug pokyčių. Dažnai, kai šeimoje suserga vienas žmogus, visi galvoja, kad jis kaip porcelianinis puodelis gali nuo kiekvieno žodžio sudužti. Tačiau reikia tik atviro ir nuoširdaus bendravimo, nes sergantys nenori gailesčio. Artimiesiems patariame nesvarstyti, ko reikia sergančiam, o tiesiog paklausti, ko jam reikia. Tačiau stebėti sergantį reikia, nes jei žmogus per daug užsisklendžia savyje ir atsisako kasdieninių malonumų, jam dar sunkiau sveikti“, - teigia E. Urbutienė.
