Norint išlaikyti gražią odą – nepadauginkite saulės bučinių ir naudokite tinkamiausias odos kosmetikos ir priežiūros priemones.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Veido oda – gyvenimo būdo atspindys. Ji išduoda, ką valgei vakar ir ar esi įnikęs į žalingus įpročius. Oda apskritai yra didžiausias žmogaus organas, taigi jos priežiūra ne mažiau svarbesnė negu, pavyzdžiui, širdies, kepenų ar plaučių. Apie odos priežiūrą pasakoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje daugiau nei 30 metų gydytoja dermatologe-kosmetologe dirbanti Sigita Lukošaitienė.

Saulė – didžiausias odos priešas
Banalus klausimas, tačiau šimtu procentų kiekvienos moters galvos skausmas – kaip prižiūrėti odą, ypač veido. Gydytoja dermatologė-kosmetologė tvirtina, jog svarbiausia žinoti savo odos tipą, nes nuo to ir priklauso ir priežiūra. Ar oda sausa, mišri, riebi, jautri – visa tai lemia, kokiomis priemonėmis reikia valyti, prausti veidą, kokį kremą naudoti. Gydytoja pastebi, kad jeigu oda nėra jautri ir sausa, labiau linkusi riebaluotis, tada pravartu naudoti veido prausiklius. Vienas svarbiausių odos priežiūros momentų – tinkamas kremas vasaros metu.
„Vasarą reikia turėti drėkinamųjų kremų. Svarbu nepamiršti, kad reikėtų saugotis saulutės. Taigi vertėtų įsigyti apsauginį kremą nuo saulės (su SPF), nors dažnai drėkinamuose kremuose yra ir apsauga – ji nedidelė, pralaidumas nuo UVB spindulių siekia nuo 15 iki 20. Toks dieninis kremas tinka paprasčiausiai eilinei darbo dienai, keliaujant į darbą, kur nors trumpai vaikštant“, – aiškina S. Lukošaitienė.
Tačiau būnant paplūdimyje ar prie ežero visą dieną reikėtų pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis – įsigyti apsauginį kremą nuo saulės UVB spindulių. Dabartinis grožio kultas šaukia – įdegis būtinas, tačiau reikėtų neužmiršti, kad saulutė kenksminga odai. Ji sendina ir džiovina odą, kelia didesnę riziką susirgti melanoma.
„Melanoma – tai odos vėžys, ji gali atsirasti iš pigmentinių apgamų. Tačiau žmogus gali susirgti melanoma ir turėdamas sveiką odą be apgamų, jeigu piktnaudžiauja saule. Tai ypač aktualu šviesiaodžiams žmonėms, vadinamojo pirmo tipo odą turintiems žmonėms. Jie turi labai šviesią odą ir mėlynas akis, jų oda yra jautresnė saulei. Antras ir trečias tipai, kai oda yra tamsesnė, tai šiems žmonėms saulė mažiau pavojinga, bet ir jie serga melanoma“, – sako gydytoja.
Taigi saulės UVB spindulių patartina saugotis visiems. Skirtumas tik toks, kad šviesiaodžiai žmonės turėtų įsigyti apsauginį kremą nuo saulės ne mažiau nei su SPF 50. Šiuo atveju tamsiaodžiams užtenka SPF 20 ir SPF 30.
„Dabar vasara, taigi apsauga nuo kenksmingų saulės spindulių labai svarbi. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad žmonės mėgsta keliauti ir žiemą, ne sezono metu vyksta į saulėtus kraštus. Aišku, kad tai mūsų odai yra labai nesveika, nes oda nebūna prisitaikiusi. Mes esame šiauriečiai, todėl sezonas, metų laikas yra svarbus. Žiemą oda nebūna pasiruošusi karštai saulei ir tada jos spinduliai yra ypač pavojingi. Taigi nuvykus atostogauti ne sezono metu visiems patartina naudoti stiprius kremus – SPF 50“, – teigia S. Lukošaitienė.

Kosmetikos ir priežiūros priemonės
Parduotuvės ir internetas kimšte užkimštas kosmetikos ir odos priežiūros priemonių. Išsirinkti, išbandyti galite šioje e-parduotuvėje. Kaina – tolygi produkto kokybei. Bet ar visada? Gydytoja dermatologė-kosmetologė sako, kad priemonės kaina ne visuomet atspindi kokybę.
„Aišku, geresni produktai visada yra brangesni, tačiau mes dažnai mokame pinigus už firmos vardą, pakuotę, buteliuką, dėžutę – tas irgi visada turi reikšmės kainai. Gali produktas būti ir pigesnis, bet kokybė jo gera. Tiesiog reikia žiūrėti, skaityti sudėtis, domėtis, kokie konservantai, ar yra konservantų, kiek jų“, – sako S. Lukošaitienė.
Natūrali kosmetika daugeliu atvejų turi mažiau konservantų ir kenkiančių odai cheminių elementų. Natūralią kosmetiką reiktų suprasti kaip priemones su natūraliais aliejais, ekstraktais, konservantais. Labai svarbu – kosmetika su natūraliais konservantais greičiau genda, todėl jeigu žmonės naudoja pasibaigusio galiojimo priemones, gali kilti odos sveikatos sutrikimų.
Tačiau ar natūrali kosmetika – visada geriausias pasirinkimas? Ne – gydytoja sako, kad kartais žmogus tiesiog alergiškas kokiam nors augalui, eteriniam aliejui, todėl natūrali kosmetika gali pridaryti ir žalos. Tad svarbu žinoti, kam oda jautri, kokias alergijas žmogus turi.
Jeigu koks nors naujas produktas, jį geriausia išbandyti nedideliame plote, pabandyti kelis kartus ir pasižiūrėti. Tam dažnai yra mėginukai duodami vaistinėse. Išbandžius jau galima nerizikuojant naudoti. Kalbant apie natūralią kosmetiką – sakoma, kad geras tas kremas, kurį galima ir valgyti“, – sako gydytoja.
S. Lukošaitienė pastebi, jog nereikėtų persistengti – veido odą reikia prižiūrėti, tačiau iš didelio rūpesčio kartais merginos perlenkia lazdą. Jaunam žmogui geriausia naudoti drėkinamuosius kremus, o biologiškai aktyvūs produktai, serumai ir kremai nuo raukšlių nereikalingi. Keista, kai 20-metės naudoja tokias priemones, kai tuo metu sveikiausia odą drėkinti ir tinkamai pamaitinti.
Garsesnės firmos priešraukšlinius kremus yra suskirstę pagal amžių – nuo 25, 30, 50 ir t. t. Tai kiek palengvina veido odos priemonių pasirinkimą.
„Oda pradeda senti nuo dvidešimt kelerių metų, taigi aktyvesnių kremų reikia nuo 25 m. Aišku ir nuo prigimties priklauso, nuo paveldėjimo – jeigu oda linkusi senti anksčiau, tai anksčiau reikia pradėti naudoti aktyvesnius produktus. Tačiau svarbiausia nepiktnaudžiauti saule, nes jeigu norime turėti, ypač veido, odą gražią, tai reiktų pasisaugoti saulės spindulių. Saulė rudumą duoda, bet ji sendina odą, paveikia gilesnius odos sluoksnius ir ji ateityje nebėra graži. Pavyzdžiui, jeigu kada nors jaunystėje žmonės labai intensyviai deginosi, į soliariumus ėjo, tai odoje paskui, vyresniame amžiuje, atsiranda odos spalvos sutrikimų“, – sako S. Lukošaitienė.

Paslaugos namuose – ar verta pasitikėti?
Pokalbio metu paliečiame ir šių dienų aktualijas – teikiamas kosmetologų paslaugas namuose. Manikiūrai, pedikiūrai, veido valymai – dažniausiai pigiau negu grožio salonuose. S. Lukošaitienė sako, kad visada geriausia eiti pas diplomuotus ir sertifikuotus specialistus, kurie turi leidimus dirbti.
„Žinoma, priklauso ir nuo to, kokią procedūrą asmuo daro namuose. Manikiūrą gali atvažiuoti ir į namus tau padaryti, bet tada reikia žiūrėti, kokie instrumentai naudojami, ar tie instrumentai yra sterilūs. Tas pats ir su veido masažu – jį kuo puikiausiai galima atlikti ir namuose, tačiau daryti veido valymą namuose, kur nėra visų reikalingų sąlygų, nepatartina“, – teigia gydytoja.
Visuomenėje sklandantis mitas, kad pradėjus darytis veido valymus pas specialistus, juos turėsi darytis nuolat, neteisingas. S. Lukošaitienė teigia, kad veido odos valymų poreikis priklauso nuo odos tipo.
„Yra įvairių odos valymų – pavyzdžiui, vaisių rūgštimis, mechaniniai valymai, kai kemšasi poros ir oda yra labai spuoguota. Veido odos valymų kiekis priklauso nuo to, kaip valoma oda – jei tai tik paprasti valymai, „pilingai“ su medžiagomis, aišku, jie daromi kartą per savaitę. Pats namuose gali tokius pasidaryti. Tačiau profesionalių veido odos valymų nereikėtų darytis per dažnai – jie atliekami pagal poreikį“, – aiškina gydytoja.
Pasak S. Lukošaitienės, savaime aišku, kad spuoguotai jaunatviškai odai reikia daugiau odos valymų, tačiau jeigu asmuo naudoja specialius kremus, gydomąsias priemones, vaistus, tai ir valymai nebus tokie dažni.
Klausiame dermatologės-kosmetologės ir apie nesėkmingus namų procedūrų atvejus. S. Lukošaitienė sako, kad yra tekę taisyti tokių „specialistų“ padarytų klaidų. Pasitaiko atvejų, kai kosmetologės tokios drąsios ir namuose atlieka veido odos valymus su vaisių rūgštimis. Tokias procedūras, ypač dirbant su stipresnės koncentracijos rūgštimis, gali atlikti tik gydytojai.
„Būna įvairių komplikacijų – nudeginama oda, ateina žmonės su tikrai stipriais veido odos uždegimais. Ypač dabar daugiau pacientų, kai padaugėjo teikiančiųjų mezoterapines procedūras. Reikia žiūrėtis, į ką kreipiesi ir, aišku, reikia žiūrėti, kad žmogus turėtų leidimą dirbti tokį darbą“, – sako S. Lukošaitienė.
Svarbu žinoti ir tai, kad ne visos medicinos seserys gali atlikti visas procedūras. Pavyzdžiui, procedūras su skystu azotu daro tik gydytojas. Jeigu tokius darbus sau leidžia daryti žmonės be reikalingo išsilavinimo – tai žinoma, kad įvairiausių komplikacijų pasitaiko.
S. Lukošaitienė pastebi, kad gana dažnai patys žmonės save „nusigydo“. Atsiradusius augliukus, žaizdeles, karpas gydosi bet kuo, ką pasiūlo aplinkiniai. Tai nėra geriausias pasirinkimas, nes nežinai, ar tai tik paprasta žaizdelė, ar tai piktybinio proceso pradžia. Tokiais atvejais tiesiog uždelsiama, ne laiku pradedama tinkamai gydyti, daugiau komplikacijų, todėl geriausia eiti pas gydytojus ir aiškintis tikrąsias odos sutrikimų priežastis.