Vakar paminėta pasaulinė rankų higienos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija 2009 m. Rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu be dezinfekcijos medžiagų. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.
Artūro Staponkaus nuotr.

Rankas būtina plauti: pasinaudojus tualetu; pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą; prieš valgant ir prieš/po maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo; pažaidus su gyvūnu; grįžus iš lauko; pasivažinėjus autobusu, troleibusu ar pabuvus viešose vietose; prieš teikiant bei suteikus pirmąją medicininę pagalbą.
Nusiplovus rankas būtina jas nusausinti. Geriausia tai daryti tamponuojant vienkartiniu rankšluosčiu, nes džiovinimas oro srove nesumažina bakterijų skaičiaus ant odos, be to, srovė mikroorganizmus nupučia, todėl jie gali patekti ant kitų žmonių ar daiktų. Sausinant rankas vienkartiniais rankšluosčiais, daug kartų sumažėja bakterijų skaičius ant odos, taip pat nesudaromos sąlygos plisti mikroorganizmams. Nusausinus rankas patartina patepti rankų maitinamuoju kremu, įtrinant jį nuo pirštų pagalvėlių link riešo, pamasažuojant kiekvieną pirštą, po to delną ir išorinę plaštakos pusę.
Iki šiol rankų higiena yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais.

Pagal ŠVSB informaciją parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ