Pasaulinės ligonių dienos proga vienas Lietuvos vaistinių tinklas atliko analizę, kuri atskleidė, kad didžioji dalis žmonių, užsukančių į vaistinę, yra pasiryžę sveikatos problemą spręsti pasitarus su profesionaliu vaistininku nei kreiptis į gydytojus. Dažniausiai į vaistininkus kreipiamasi dėl peršalimo ir gripo, taip pat kraujotakos ir širdies sutrikimų, įvairaus pobūdžio skausmo, virškinimo bėdų bei akių sudirginimo. Taip gyventojai stengiasi ne tik sutaupyti savo laiko, bet ir greičiau užkirsti kelią ligai.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Pagalba vaistinėje – greitesnė
Vis daugiau pacientų supranta, kad visus nesunkius negalavimus galima išspręsti vaistinėje, konsultuojantis su specialistais ir naudojant simptomus lengvinančius ar panaikinančius nereceptinius preparatus. Žinoma, rimtesnių sutrikimų atvejais būtina gydytojo konsultacija, bet pas juos patekti kartais užtrunka, tai dažnai žmonės kreipiasi į vaistininkus. Vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės teigimu, absoliutūs negalavimų lyderiai, dėl kurių dažniausiai kreipiamasi į vaistininkus, yra peršalimas ir gripas. Nors tai sezoninės ligos, pagal dažnumą jos lenkia visas kitas. Svarbiausia vaistininko užduotis tokiais atvejais – padėti atskirti šiuos iš pirmo žvilgsnio panašius susirgimus. Tai ypač svarbu, kadangi vieni pacientai ateina vos atsiradus simptomams, o kiti – praėjus jau kelioms dienoms. Tik išsiaiškinus galima parinkti veiksmingiausią preparatą, o reikalui esant, nukreipti pas gydytoją. „Delsti bet kokiu atveju nepatartina“, - sako G. Krikščiūnienė.
Negaluoja ištisus metus
Jei gripas puola, kai drėgna arba šalta, tai kraujotakos ir širdies sutrikimai lietuvius kamuoja ištisus metus. „Vasarą paprastai gyventojai skundžiasi venų problemomis, galvos svaigimu, silpnumu. Žiemą aktualiausi yra galūnių tirpimai, kuriuos dažniausiai lemia sumažėjęs fizinis aktyvumas. Šie negalavimai gana greitai išsprendžiami įvairiais nereceptiniais preparatais“, - teigia vaistininkė.
Treti pagal dažnumą yra negalavimai, susiję su skausmu. Įvairiausio pobūdžio, stiprumo skausmų kamuojami pacientai sudaro išties didelę dalį vaistinių lankytojų. Dažniausiai juos vargina galvos, menstruacijų, dantų, sąnarių, stuburo, ausų skausmai, kurių malšinimas priklauso nuo daugelio faktorių – kartais pakanka vaistininko konsultacijos ir rekomenduoto vaisto, kartais būtinas gydytojo įsikišimas. Tą patį galima pasakyti ir apie virškinimo sutrikimus, kurie beveik tokie pat dažni ir įvairūs – nuo vidurių užkietėjimo ir padidėjusio rūgštingumo iki skrandžio skausmo.
Vaistininkai pastebi, kad pastaraisiais metais ypač pagausėjo besiskundžiančių dėl sudirgintų akių bei alerginių reakcijų, ko prieš 10 metų nebūdavo arba pasitaikydavo reti atvejai. Dažniausių negalavimų sąrašą tęsia ir šlapinimosi sistemos sutrikimai, kurie dažniausiai būna infekcinio pobūdžio. G. Krikščiūnienės pastebėjimu, jei pacientai į vaistinę kreipiasi vos atsiradus simptomams, pavyzdžiui, dėl dažno šlapinimosi naktį ar šlapimo nelaikymo, paprastai juos galima įveikti ir be antibiotikų terapijos. Ypač žiemą padažnėja vaistinėje žmonių, besiskundžiančių lūpų ar nosies pūsleline, kuri sukeliama virusų. „Dauguma herpetinių pažeidimų yra lengvos formos, todėl rimtesnio gydymo nereikia, užtenka tepamų antivirusinių tepalų. Rimčiau gydyti reikia tuomet, jei infekcija kartojasi dažnai arba ji labai išplitusi, atsiranda komplikacija – prisideda antrinė infekcija. Tuomet jau gali prireikti ir antibiotikų, ir gydytojo pagalbos”, - teigia vaistininkė. Dar viena priežastis, dėl ko gyventojai kreipiasi į vaistininką - žaizdos ir sumušimai, kurie, anot G. Krikščiūnienės, dažniausiai pasitaiko vasarą. Vyresnio amžiaus žmonės kreipiasi dėl miego sutrikimų, kuriuos dažnai lydi nuotaikos svyravimai, nerimas. Šie nusiskundimai būdingi rudenį ir pavasarį. Pasak G. Krikščiūnienės, jei žmogaus sveikatos negalavimas yra nesunkus, visuomet vaistinėse galima tikėtis efektyvios ir profesionalios pagalbos, tačiau jei sveikatos problema įsisenėjusi ar liga sparčiai progresuojanti, būtina skubiai kreiptis į gydytojus.
