
Įpusėjus vasarai jau ruošiamasi naujam grūdų derliui. Pasak specialistų, grūdų kokybei ir saugai įtakos turi daugelis veiksnių – javų auginimas, derliaus nuėmimas, gabenimas, laikymas ir tvarkymas gamybos vietoje. Grūdų kenkėjai sandėliuose gali veistis ištisus metus gadindami grūdus, jų produktus ir taip blogindami jų kokybę. Prasta grūdų kokybė reiškia ne ką kitą, o nuostolius vėliau parduodant grūdus. Aruodų paruošimas naudojimui yra vienas iš svarbiausių dalykų užtikrinant saugomų grūdų kokybę. Tiek subjektas, tiek ir gamintojas yra suinteresuotas, kad produkcijos kokybės rodikliai atitiktų aukščiausius standartus, nes nuo to priklauso jos kaina.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Dina RAKAUSKIENĖ
Mikroskopiniai ėdrūnai: net ir vienas kelią grėsmę
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje daugiausiai paplitę kelių rūšių vabzdžiai – rudasis plokščiavabalis, aruodinis arba javų straubliukas, didysis ir mažasis milčiai bei miltinė erkė. Šie vabzdžiai ir jų lervos gadina grūdus, miltus, džiūvėsius, sėlenas ir kitus grūdų perdirbimo produktus.
Kenkėjai yra maži (3 – 6 mm), todėl plika akimi juos labai sunku pastebėti. Net ir vienas vabalėlis, rastas kilograme grūdų, kelia didelę daugybės vabzdžių įsiveisimo grėsmę.
Pagal maitinimosi būdą vabzdžiai kenkėjai skirstomi į pirminius ir antrinius ėdikus bei atsitiktinius kenkėjus. Pirminiai ėdikai, pavyzdžiui, aruodinis arba javų straubliukas, būdamas lervos stadijos, maitinasi sveikų grūdų vidumi. Tai ypač trukdo anksti juos aptikti.
Antriniams ėdikams priskiriami vabzdžiai kenkėjai minta tik sugadintais bei pažeistais grūdais – jie negali prasiskverbti ir maitintis sveikais grūdais. Ir nors jie dažniausiai nesukelia tokių pasekmių, kaip pirminiai ėdikai, tačiau jų populiacija gali labai smarkiai išaugti.
Atsitiktiniai kenkėjai paprastai saugomų grūdų neužpuola, išskyrus tuos atvejus, kai produkcija būna pažeista anksčiau arba yra blogos būklės, t. y. drėgna ar supelijusi. Šių kenkėjų atsiradimas byloja, kad grūdai yra netinkamai sandėliuojami.
Saugomoje produkcijoje kenkėjai pradeda veistis, kai patalpoje yra palyginti aukšta temperatūra. Patalpų vėsinimas – viena iš kenkėjų plitimą gerokai sulėtinančių priemonių.
Tikrinimui laboratorijose – 37651 euras
2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, nustatančiame pašarų higienos reikalavimus, numatyta, kad pašarų verslo operatoriai turi užtikrinti, jog visose jų kontroliuojamose gamybos, apdirbimo ir platinimo pakopose vykdoma veikla atitiktų Bendrijos bei nacionalinių teisės aktų nuostatų reikalavimus. Saugyklų valymą ir dezinfekciją atlieka specializuotos įmonės, kurios naudoja tinkamas ir patvirtintas priemones.
Kontrolės dažnumas yra pasirenkamas pagal subjekto vykdomos veiklos riziką, apimtis ir kt. VMVT pareigūnai atlieka planinius ir neplaninius pirminės gamybos pašarų ūkio subjektų patikrinimus. Jų metu įvertinamas savikontrolės sistemų veiksmingumas, tikrinamas patalpų bei ūkyje esančio inventoriaus tinkamumas produkcijos laikymui, gamybai, įvertinamas produkcijos kokybę. Prireikus imami mėginiai laboratoriniams tyrimams.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas rengia, o VMVT patvirtina kasmetinį pašarų stebėsenos planą. Institutas taip pat teikia rekomendacijas importuojamų pašarų mėginių atrinkimui. Šiemet valstybinės pašarų stebėsenos plane suplanuota ištirti 614 mėginių, tam skirtas 37651 euras.
Prieš kenkėjus – šaltas ir karštas rūkas
Pašarų verslo operatoriai privalo palaikyti švarą ir, kai reikia, po valymo tinkamu būdu dezinfekuoti reikmenis, įrangą, talpyklas, dėžes bei įrankius, naudojamus pašarams gaminti, paruošti, rūšiuoti, pakuoti, sandėliuoti bei gabenti. Taip pat jie atsakingi, kad būtų užtikrinamos higieniškos pašarų gamybos, gabenimo bei sandėliavimo sąlygos ir kiek įmanoma, būtų taikomos priemonės užkirsti kelią gyvūnų bei parazitų sukeliamoms ligoms plisti.
Kenkėjų į produkcijos saugyklas gali patekti su užkrėsta produkcija, įranga, transportu arba jie gali įskristi į pastatus tiesiog iš lauko. Kenkėjai gali atkeliauti iš gretimų patalpų ar migruoti iš užterštų produktų į neužterštus, pavyzdžiui, iš plyšiuose užsilikusių užkrėstų grūdų. Kruopštaus darbo čia išties nemažai: ūkio subjektai tikrina, ar į sandėlius atkeliaujanti produkcija nėra užkrėsta kenkėjais, ar yra tinkamai išvalyta, be atliekų – suskilusių grūdų, dulkių dalelių, ar neviršija drėgmės normų. Tuomet pagal rezultatus parenkami reikalingi temperatūros ir drėgmės parametrai, kurie yra nuolat stebimi. Tinkamas grūdų sandėliavimas ir sanitarija yra du pagrindiniai veiksniai, padedantys apsisaugoti nuo kenkėjų. VMVT specialistai sako, kad apsaugai nuo kenkėjų naudojamos ir cheminės priemonės. Dažniausiai tai aerozolinė dezinsekcija, skirta grūdinių kenkėjų naikinimui. Jos metu tuščios patalpos apdorojamos insekticidais smulkiu šaltu arba karštu rūku.
Faktų, kad priemonės būtų naudojamos neištuštinus aruodų, VMVT pareigūnams nustatyti dar neteko.
Pagal 2014 m. VMVT veiklos ataskaitos duomenis, 2014 m. Lietuvoje veikė 92815 registruoti ir 178 patvirtinti pašarų ūkio subjektai. Iš viso buvo atlikta 5759 registruotų pašarų ūkio subjektų patikrinimai ir 189 patvirtintų ūkio subjektų patikrinimai. Veiklą be teisės aktų pažeidimų vykdė 88,6 proc. ir atitinkamai 75,3 proc. subjektų. Dažniausiai nustatomi pažeidimai buvo susiję su pašarų sauga ir ženklinimu, savikontrolės sistemos pažeidimais. Grubių teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo.
Šiaulių rajone veikia 17 ūkio subjektų, kurie vykdo pašarų sandėliavimo veiklą. Tai daugiausia nedideli ūkiai, kurie užsiima augalininkystės produktų auginimu ir derlių parduoda ne tiesiai iš lauko, bet turi sąlygas jų sandėliavimui.



