Mokslininkai žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) pirmąsyk užfiksavo 1979–1980 metais, o per kelerius metus atlikti tyrimai patvirtino, kad toks virusas egzistuoja. Praėjo per 30 metų, į ŽIV ir AIDS (įgytasis imuniteto nepakankamumo (deficito) sindromas) tyrimus investuota daugybė lėšų, tačiau iki šiol dar nėra tiksliai žinoma, kaip atsirado ŽIV. ŽIV ir AIDS lydi daugybė istorijų ir mitų, tačiau šiame straipsnyje kalbėsime apie tikrus faktus. Pavyzdžiui, Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) duomenimis, 2014 metais Lietuvoje užregistruotas 141 naujas susirgimo ŽIV infekcija atvejis, Šiauliuose nustatyti 9 ŽIV užsikrėtimo atvejai. Šiuolaikinės medicinos galimybės leidžia užsikrėtusiems ŽIV gyventi dvidešimtmečius – svarbiausia laiku sužinoti apie infekciją. Apie visa tai ir dar daugiau pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas infektologas Aidas Kaušas ir ŠVSB specialistė Asta Ivoškienė.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

ŽIV – nepagydoma
Mokslininkai spėja, jog ŽIV atsirado Afrikoje iš tarp beždžionių atsiradusio viruso, kuris vėliau pateko į žmogaus organizmą ir mutavo. A. Kaušas sako, kad nors oficialiai ŽIV atvejis užfiksuotas 1979–1980 metais, gali būti, kad paties viruso būta jau XX amžiaus pradžioje – prieš tai buvę pavieniai atvejai aiškinti kaip buvę ŽIV atvejai.
„ŽIV infekuotas žmogus nevartoja vaistų, neserga, jis yra stabilus, tačiau sergantis AIDS asmuo jau turi ligą – įgytą imuniteto nepakankamumo (deficito) sindromą. AIDS – tai liga, kuri yra kontroliuojama, paskiriami vaistai“, – sako infektologas A. Kaušas.
ŽIV užsikrėtęs žmogus bėgant laikui gali susirgti AIDS, tačiau ne visada taip nutinka. Gydytojas sako, kad susirgimo AIDS priežastys įvairios – tai nusilpęs imunitetas, atsiradusios gretutinės ligos, onkologiniai susirgimai ir pan. Yra ir tam tikrų ligų, kurios daro įtaką AIDS sindromo atsiradimui.
„Nėra specifinių simptomų, dažnai užsikrėtimą ŽIV lydi gripo ir bronchito požymiai. Jeigu tai tradicinis atvejis – kai ŽIV užsikrečiama lytinių santykių metu ar per narkotikus virusas patenka į kraują, tai visada būna inkubacinis periodas. Jeigu per kelias savaites atsiranda karščiavimas, viduriavimas, tuomet įvyksta vadinamasis retrovirusinis ūmus sindromas ir virusas patenka į limfmazgius. Šį ūmų periodą mes stebime ne visada, o dažniausiai pasitaiko maskuotas susirgimas, kuris nustatomas po 4–7 metų. Užmaskuotas ŽIV nustatomas atlikus kraujo tyrimus“, – sako A. Kaušas.
Išgydyti ŽIV kol kas neįmanoma – daugybė vaistų sukurta tam, kad valdytų virusą, t. y. stabdytų jo dauginimąsi. Taigi todėl ŽIV gydymas yra nuolatinis, nuo šios infekcijos žmogus nepagyja per mėnesį ar metus.

ŽIV neužsikrečiama paprastu buitiniu keliu
Lietuva priklauso šalims, kuriose susirgimų skaičius kinta mažai, tačiau nežinome, kaip situacija gali pasikeisti kitais ar po penkerių metų. A. Kaušas pastebi, kad taipogi nematomi užmaskuoti ŽIV atvejai.
„Žmonės, kurie užsikrečia ŽIV arba suserga AIDS, pamažu apsipranta ir manau, kad jiems tai tampa rutina. Tai lygiai tas pat, kaip pacientų kreipimasis į gydytojus dėl cukrinio diabeto ar aukšto kraujo spaudimo – reikalingi nuolatiniai vaistai. Jeigu žmogus vartoja tinkamus medikamentus, tai jo savijauta yra kontroliuojama“, – sako infektologas.
Gydytojas priduria, kad šiuolaikinės medicinos galimybės sudaro sąlygas užsikrėtusiems ŽIV gyventi ilgai ir be didesnių rūpesčių. Žmonės nugyvena dvidešimtmečius, o miršta nuo kitų gretutinių susirgimų, bet ne nuo ŽIV ir ne nuo AIDS.
Tiek ŽIV, tiek AIDS lydi mitai. Ko gero, daugelis yra girdėję, kad ŽIV galima užsikrėsti bučiuojantis, apkabinant žmogų, naudojant tuos pačius rankšluosčius. O ką kalbėti apie tokius drastiškus mitus kaip švirkštų dezinfekavimas į citrinas arba kad narkomanai adatomis bado žmones autobusuose, klubuose, prideda adatų kino teatro salėse...
„Mitų apie ligas visada buvo ir jų bus, žinoma, jų galėtų būti ir mažiau. Vis dėlto nemažai laiko praėjo nuo tada, kai buvo atrastas ŽIV. Užsikrėtimo būdai buvo ir išliko trys – tai lytiniai santykiai, iš kraujo į kraują, tai čia per narkotikų vartojimą ir, jeigu yra infekuota mama, kuri nenaudoja jokių priemonių, kad gimtų neinfekuotas kūdikis“, – pabrėžia A. Kaušas.
Naudojimasis tomis pačiomis higienos priemonėmis, pavyzdžiui, dantų šepetuku, skutimosi peiliuku – yra šansas užsikrėsti, tačiau jo tikimybė lygiai tokia pati, kaip ir galimybė užsikrėsti hepatitu C arba B. ŽIV neįmanoma užsikrėsti valgant iš tos pačios lėkštės, spaudžiant ranką, apkabinant žmogų.
„Kai kurie mitai tikrai yra kraštutiniai, jų, ko gero, sunku išvengti. Tačiau vertėtų žinoti tokį faktą – ŽIV virusas nėra atsparus, jis pakankamai greitai žūva. Daug atsparesnis yra, pavyzdžiui, hepatito B virusas. Žinoma, reikia saugotis, tačiau ŽIV neužsikrečiama paprastu buitiniu keliu“, – tikina A. Kaušas.

Daugiau ŽIV užsikrečia vyrai
ŠVSB informuoja, kad per 2014-uosius Lietuvoje buvo nustatytas 141 naujas ŽIV atvejis, iš jų 9 – Šiauliuose. Daugiau užsikrėtusiųjų ŽIV 25–34 metų amžiaus vyrai. 2015-aisiais iki lapkričio 1 dienos Šiauliuose užregistruotas vienas ŽIV atvejis–tai 45–54 m. vyras.
„Dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje yra heteroseksualūs santykiai – beveik pusė visų atvejų. Injekcinių narkotikų vartojimas sudaro penktadalį, homoseksualūs santykiai – šiek tiek mažiau procentų, panašiai tiek pat atvejų užsikrėtimo kelias yra nenustatytas. Perinatalinis ŽIV infekcijos perdavimas (iš motinos – vaikui) sudaro apie 1 procentą“, – sako ŠVSB specialistė A. Ivoškienė.
Rizika užsikrėsti ŽIV padidėja, jeigu vienas iš partnerių serga kita lytiškai plintančia liga, santykiaujama menstruacijų metu, vieno iš partnerių gleivinė mechaniškai pažeista, santykiai prievartiniai, žalojantys gleivinę (dažniausiai – išžaginimo atveju), santykiaujama pirmą kartą, vienas iš partnerių serga pirmine ŽIV infekcijos ar AIDS stadija, kai viruso koncentracija organizme ypač didelė (pvz., kas penktas lytinis aktas su ką tik užsikrėtusiu asmeniu baigiasi ŽIV perdavimu).
„Be to, nesaugių lytinių santykių metu moteriai užsikrėsti ŽIV yra didesnė tikimybė negu vyrui. Rizika dar labiau padidėja, jeigu tai yra analinis seksas“, – sako A. Ivoškienė.

Pasidarykite tyrimą ir sužinokite
ŠVSB ragina šiauliečius pasinaudoti galimybe nemokamai išsitirti dėl ŽIV. Tyrimui naudojamas kapiliarinis kraujas (iš piršto). Atsakymą sužinosite iškart – per kelias minutes. Darbo dienomis nuo 9 iki 14 val. galima kreiptis į Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus Virusologijos laboratoriją (V. Kudirkos g. 99, II terapinis korpusas, II aukštas).
Naudinga išsitirti, nes jeigu ŽIV infekcija ankstyva – netrukus po užsikrėtimo, tai labiau tikėtina, kad šių žmonių gyvenimas bus beveik normalios trukmės, o sveikata – gera, jei jie laiku pradės gydytis nuo ŽIV ligos. Vartojant vaistus nuo ŽIV ligos ir pakeitę savo gyvenseną asmenys užkrės ŽIV kitus. Taip bus mažesnės sveikatos paslaugų išlaidos ŽIV ligos gydymui ir sveikatos priežiūrai.