Zita KATKIENĖ

Padidėjęs gyvenimo tempas, nuolatiniai stresai, bankų griūtys alina ir pagrindinį organą širdį. „Snoro“ banko bankrotas banko indėlininkų sveikatai – nelengvas išbandymas. Kardiologai pastebi, jog staigių permainų, krizių metu padaugėja širdies veiklos sutrikimų. Daugėja ir miokardo infarkto atvejų -  tai labai klastinga tyliai prisėlinanti ir staiga smogianti liga, kuri gali baigtis mirtimi. Svarbu gerai žinoti infarkto pradinius požymius, nes kiekviena minutė gali padėti išgelbėti gyvybę.

Būna ir taip, kad pagalbos žmogus sulaukia laiku ir net miokardo infarktas įveikiamas. Taip nutiko ne tik ne vienam žymiam žmogui, kurio sveikata susirūpino visa Lietuva. Taip nutinka ir paprastiems šiauliečiams, kai į gydymo įstaigą atskubama nedelsiant.

Širdies infarktą išgyveno

Šiandien Romualdas Kelpšas jaučiasi puikiai ir pats nebetiki, kad jau stovėta ant mirties slenksčio.  Prieš šešerius metus žmogui teko išgyventi širdies infarktą.

„Į darbą atvažiavau dviračiu, persirengiau. Nusprendžiau – atsisėsiu, pailsėsiu, parūkysiu ir – prie darbo“, - pamena tą lemtingą dieną šiaulietis. Deja, tik porą dūmų spėjo įtraukti – pajuto silpnumą ir neteko sąmonės. Pats savininkas žmogų nuvežė į polikliniką, kur buvo padaryta kardiograma ir diagnozuotas infarktas. Žmogus pateko į ligoninę. Po kraujagyslių zondavimo dar mėnesį teko praleisti reabilitacijos sanatorijoje.

Dabar kasdien tenka gerti vaistus, nuolat tikrintis kraujospūdį, reguliuoti cholesterolį, tenka riboti  fizinį krūvį, sveikai maitintis. Bet tai žmogaus nevargina, ypač dabar, kai yra „Širdininkų“ klubo narys, į kurį pakvietė bičiulis Kęstutis Šerys.

Nors po ligos tapo 40 procentų nedarbingas, tačiau sunkaus darbo imtis jau nereikia – neįgalumas sutapo su užtarnautu poilsiu. Bet namie sėdėti žmogus nelinkęs – prieš trejetą metus atėjo į „Širdininkų“ klubą ir yra aktyvus klubo renginių organizatorius, dainuoja „Širdininkų“ ansamblyje. Ir jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be klubo, kuriame - tie draugai, dėl kurių verta gyventi.

Svarbiausias organas - širdis

Širdis - svarbiausia sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas iš stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio, tik viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiama jos pulsacija. Pridėjus delną dažnai galima apčiuopti širdies viršūnės trinksnį,  todėl kartais manoma, kad visa širdis yra kairėje. Ramybės būsenoje  širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60-70 kartų per minutę, ir mes jos nejaučiame. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar smarkiau dirbdamas.

Širdį maitina ir deguonimi aprūpina labai svarbios vainikinės širdies arterijos, tarsi vainikai apgaubiančios išorinį širdies paviršių. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus kraujui sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tuomet žmogus pajunta pirmuosius negalavimus - dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies.  Deguonies trūkumas ir sukelia skausmą, kuris vadinamas krūtinės angina. Tuomet diagnozuojama išeminė širdies liga - t. y. pažeistų, susiaurėjusių koronarinių arterijų liga. Vainikinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas - aterosklerozė. Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė užkemšama krešuliu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Įvyksta miokardo infarktas, kuris dažniausiai ištinka staiga. Aterosklerozės priežastis – cholesterolio sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir aterosklerozinės plokštelės susiformavimas. Ties tokia plokštele labai greitai gali susidaryti krešulys, kuris tampa kliūtimi kraujui tekėti į širdį. Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, pranešdama apie save tik netikėtai įvykus infarktui arba insultui. Ją skatina įvairūs rizikos veiksniai.

Svarbu atpažinti simptomus

Miokardo infarktu Lietuvos širdies asociacijos duomenimis kasmet Lietuvoje suserga daugiau nei 7 000 gyventojų, taigi, kasdien per 20. 2010 m. nuo miokardo infarkto mirė 1275 žmonės, iš jų  net 245 - darbingo amžiaus 45-64 m. žmonės, net 21 mirtis nuo infarkto įvyko jaunesnio amžiaus grupėje - nuo 15 iki 44 metų. Dar daugiau kaip 1000 staiga mirė namuose.

Statistika, kurią pateikia Lietuvos širdies asociacija, negailestinga - mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas iš didžiausių Europoje, daugiau nei du kartus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidai. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Kas antras lietuvis miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų. Šių ligų gali daugėti, nes populiacija sensta, o rizikos veiksnių nemažėja.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet lemia daugiau nei 55 procentus įvykstančių mirčių: 2010 metais Lietuvoje iš viso mirė 42120 gyventojų, nuo kraujotakos sistemos ligų - net 23 627. Tai sudarė net 56,1 proc. visų mirčių (pasaulio vidurkis – apie 29 proc.). Šios ligos 2010 m. sąlygojo 47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirčių.

Dauguma infarktų prasideda būtent namuose, neretai paryčiais, dažniausiai netikėtai. Išprovokuoti gali didelis stresas, sunkus fizinis krūvis, gausus rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, per dažnas pulsas, tačiau neretai infarktas ištinka tarsi „be priežasties“. Tai labai klastinga tyliai prisėlinanti ir staiga smogianti liga, kuri gali baigtis mirtimi. Svarbu gerai žinoti infarkto pradinius požymius, nes kiekviena minutė gali padėti išgelbėti gyvybę.

Širdies infarktui, pasak medikų, būdingas stiprus skausmas už krūtinkaulio, kuris užtrunka ilgiau nei 20 minučių, nepraeina nuo plečiančių vaistų (nitratų), plinta į visą krūtinę, rankas (ypač kairiąją), apatinį žandikaulį, nugarą. Kartais gali skaudėti viršutinę pilvo dalį, pykinti. Skausmą lydi bendras silpnumas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas, gali sutrikti širdies ritmas, kartais ištinka šokas, ligonis gali staiga mirti. Įtarus miokardo infarktą, svarbiausia kuo greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir nuvežti ligonį į gydymo įstaigą.

Iki atvyks gydytojas, reikėtų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia - mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbėjama ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo. Svarbi kiekviena „auksinė“ valanda.

Infarkto galima išvengti

Patirtis  rodo, kad galima apsisaugoti nuo miokardo infarkto ir prailginti gyvenimą jau susirgusiems šia liga. Tam reikia įsigilinti į  ligos prigimtį, žinoti ją skatinančius veiksnius ir su jais atkakliai kovoti. Atlikta daugybė tyrimų, kuriais įrodyta, jog aterosklerozės progresavimą galima sustabdyti ir išvengti infarkto. Neverta nuliūsti ir jau susirgusiesiems - įveikus rizikos veiksnius ir laikantis gydytojo paskyrimų galima sustabdyti ligą.

Lietuvos širdies asociacija primena: iki 80 proc. širdies ligų galima išvengti, jei gerai žinosime sąlygojančius veiksnius ir juos koreguosime.

Širdis suserga  ne tik nuo rūkymo, aukšto kraujospūdžio, nesveiko maisto, nejudros, antsvorio, kraujo riebalų, gliukozės, druskos, alkoholio pertekliaus, ji serga ir nuo nuolatinės įtampos, nerimo, streso, depresijos. Širdis gali susirgti nuo visiško nesirūpinimo ja ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos.

Lietuvos širdies asociacija, kuri ne tik diegia naujausius medicinos mokslo laimėjimus, bet ir propaguoja sveikos gyvensenos principus, Lietuvoje gyvuoja jau 15 metų. Jos vadovai nuolat ragina rūpintis širdimi, ragina nustoti pyktis, pavydėti kaimynui, sėti nesantaiką ir susirūpinti širdies sveikata.

Pradėti reikia nuo savęs, nuo savo namų, sveikos aplinkos darbe. Reikia mokyti vaikus sveikos gyvensenos principų namie, darželiuose ir mokyklose.

Medikai ragina savo pacientus nerūkyti, rinktis sveikesnį maistą, kasdien bent 30 minučių skirti fiziniam aktyvumui, pasidomėti savo širdies sveikatos skaičiais: kraujospūdžiu, pulsu, svoriu, kūno masės indeksu, liemens apimtimi, bent kartą pasitikrinti, ar ne per riebus, ar ne per saldus kraujas.  Ir šie tyrimai  turi būti atliekami reguliariai.