R. Masaitienė sako, kad svarbiausia laikytis miego higienos, o pastebėjus miego sutrikimo simptomų, nedelsiant kreiptis į specialistus.
Asmeninio albumo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Kiekvienas suprantame, kad po ilgos dienos darbų organizmas turi pailsėti. Miego metu atsipalaiduoja kūnas ir žmogus taip pailsi. Tačiau kai kuriems žmonėms užtenka pamiegoti vos 4–5 valandas, kad vėl galėtų kibti į darbus, kai įprasta miego trukmė – 8–9 valandos. Tarptautinės miego dienos proga kalbiname Vilniaus klinikinės ligoninės Miego sutrikimo laboratorijos gydytoją Ramintą Masaitienę.
- Kaip jūs apibūdintumėte miegą?
- Trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas, todėl miegas kiekvienam svarbus kaip oras, vanduo ar maistas. Miegas – tai aktyvus procesas, kuris turi savo fazių ir stadijų. Pasaulyje kuriamos somnologijos (miego) laboratorijos, kurios registruoja miego metu vykstančius procesus, todėl miegas kaip procesas yra gana sudėtingas.
- Ar ilgai žmogus gali būti nemiegojęs?
- Kiekvieno žmogaus miego laikas priklauso nuo amžiaus. Suaugusiam žmogui vidutiniškai per parą rekomenduojama miegoti 7–8 valandas, kad jis pailsėtų. Pagyvenusių žmonių miego trukmė sumažėja, nes keičiasi ir pati senyvo amžiaus žmogaus miego struktūra. Atsiranda daugiau pabudimų, kuriuos net galima atsiminti. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai miega 6,5 valandos, tačiau vyresni sunkiau užmiega, todėl daugelis vyresnio amžiaus žmonių miego trūkumą kompensuoja poguliu per pietus.
- Greitas gyvenimo ritmas lemia miego trūkumą. Ar jaunam žmogui užtenka 5–6 valandų miego, jei jis savaitgalį gerai išsimiega?
- Kai kurie žmonės sako, kad vos 5 miego valandų pakanka, kad pailsėtų, tačiau tik mažoji dalis žmonių yra genetiškai užprogramuoti ir jiems iš tiesų riekia mažiau miego. Tokių žmonių nedaug. Kai kurie nepailsi, jei neišmiega 8–9 valandų. Tačiau reikėtų žinoti, kad mažiau nei 5 valandas ir daugiau kaip 9,5 valandos per parą miegoti nesveika.
- Ar miego trūkumas ir miego sutrikimai gali sukelti mirtį?
- Neretai miego sutrikimai ir neteisingas miegas prilyginamas rūkymo sukeliamai žalai, o tai reiškia, kad užsitęsusios lėtinės miego problemos gali būti ir mirtinos, jei žmogus šių problemų nebando pašalinti: daug dirba ir mažai miega – taip sekina organizmą.
- Kada mieguistumas kamuoja žmogų?
- Mieguisti žmonės dažniausiai būna tie, kuriuos kamuoja knarkimas. Turint problemų su kvėpavimu, miego metu nukrenta kvėpavimo amplitudė ir žmogaus organizmas mažiau įsotinamas deguonimi. Taip miegantis žmogus gali miegoti 8–9 valandas, bet jaustis nepailsėjęs ir mieguistas. Knarkiantiems žmonėms būdinga užmigti net svarbiose situacijose: susirinkimo metu, vairuojant automobilį.
- Miegas turi struktūrą. Kokia ji?
- Miegas turi savo struktūrą. Kai žmogus užmiega, miegas keičiasi tam tikrais miego ciklais. Vienas miego ciklas trunka apie 90 minučių. Pats miegas yra sudarytas iš dviejų fazių. Antroje miego fazėje mes sapnuojame. Tokių miego ciklų per naktį kiekvienas žmogus turi po 5–6 per naktį, priklausomai nuo miego trukmės. Gilus miegas pirmuosiuose cikluose, todėl daugiau sapnuojame antroje nakties pusėje. Labai svarbu, kad miegas būtų kokybiškas. Geriausiai suaugusiems eiti miegoti nuo 10 iki 12 valandos vakaro.
- Ar miegui įtakos turi pavasario ir rudens laiko keitimas?
- Kol kas moksliškai nėra įrodyta, kad vienos valandos sukiojimas kaip nors kenkia sveikatai. Dažnai nereguliariai einama miegoti dėl susitikimų, vakarėlių ar kitų darbų. Šiais laikais daug žmonių keliauja lėktuvais. Jiems ypač dažnai tenka taikytis prie laiko skirtumų, tačiau kažkaip adaptuojasi.
- Senovėje sakydavo, kad sveika eiti miegoti su vištomis ir keltis su gaidžiais. Kaip šiuolaikinį žmogų veikia šviesa ir tamsa, ar ir dabar galioja ši senolių išmintis?
- Tamsa ir šviesa labai svarbu mūsų poilsiui. Idealu būtų, jei žmogus eitų miegoti su tamsa, o pabustų su šviesa. Šviesa – tai dirbtinis laikrodis, kuris atsakingas už miego budrumo kitimą. Jei į akių tinklainę patenka šviesa, žmogus prabunda ir būna budrus ir priešingai vakare – jis tampa vangus. Kai į akies tinklainę patenka tamsa, žmogus tampa mieguistas. Fiziologiškai būtų geriau, jei žmonės vasarą dirbtų ilgiau, o žiemą mažiau.
- Kokie būna miego sutrikimai?
- Miego sutrikimų priskaičiuojama apie 90. Yra skiriamos kelios grupės: nemiga, mieguistumas , miego sutrikimai, kurie pasireiškia lunatizmu ar košmarais, miego budrumo ritmo sutrikimai.
- Kaip dažnai žmonės skundžiasi nemiga?
- Miego sutrikimų patiria apie 40 procentų žmonių, tačiau tik nedaugelis dėl to kreipiasi į savo šeimos gydytojus ir dar mažiau patenka pas miego specialistus. Yra atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, jog tik 0,9 procentų pacientų, kuriems vėliau buvo nustatyta nemiga, kreipėsi į gydytoją. Nors miego sutrikimus gali slėpti kiti simptomai: nerimas, širdies veikos ar nuotaikos sutrikimai, sumažėjęs darbingumas.
- Kokios gali būti nemigos priežastys?
- Nemiga gali būti laikina, trunkanti kelias naktis. Tokią nemigą esame patyrę kone kiekvienas. Ją gali sukelti stresas, trikdžiai iš aplinkos, temperatūros svyravimai, laiko juostos pakeitimas, vaistų poveikis. Jei nemiga trunka dvi ar tris savaites – tai jau trumpalaikė nemiga.
Lėtinė nemiga – tai prastas miegas, pasikartojantis kiekvieną naktį, besitęsiantis mėnesį ar daugiau, dėl kurio nukenčia gyvenimo kokybė.
- Kaip gydoma nemiga?
- Svarbu, kad nemiga neužsitęstų. Dėl pažeistos miego higienos ir dažniausiai atsiranda trumpalaikė nemiga. Tačiau kartais ir trupalaikės nemigos gydymui prireikia medikamentų. Lėtinės nemigos gydymas yra kompleksinis. Pirmiausiai reikia išsisaiškinti nemigos priežastį ir ją pašalinti, tačiau būtinas ir simptominis gydymas.