Bauginantys pranešimai apie moksleivių mirtis nuo meningokokinės infekcijos kelia nerimą ir medikų bendruomenei – tikimasi gyventojų baimės ir klausimų. Respublikinės Šiaulių ligoninės specialistai aptarė šią grėsmingą situaciją ir pataria be reikalo nepanikuoti, negerti tablečių, tačiau budrumas ir žinios apie klastingą infekciją svarbios ir medikams, ir gyventojams. Net ir vienas staigios mirties atvejis dėl žaibinio meningoencefalito gali sukelti isteriją. Medikai įsitikinę, jog to galima išvengti, jei ligonio artimieji atpažins ligą ir suskubs į gydymo įstaigą, o medikai kvalifikuotai suteiks reikiamą pagalbą.

Sergamumas įprastas

Kiekviena netektis, ypač vaiko, sukrečia. Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasirengę padaryti viską, kad juos aplenktų netektys. Tačiau stebėtis tuo, kad žmonės serga, ligoninės Suaugusiųjų infekcijų skyriaus vedėjo Aido Kaušo teigimu, tikrai nereikia. Ši infekcija yra paplitusi visame pasaulyje. Ir visas pasaulis žino apie 1974–1975 metais Suomijoje paplitusią infekciją, kai susirgo apie 300 žmonių. Po keleto metų, 1976-aisiais, Islandijoje meningokokine infekcija sirgo 76 asmenys. Ši infekcija, patvirtina ir Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Kupčinskienė, yra paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje. Neretai kyla ir protrūkiai.

Infekcijos neišvengiama ir Lietuvoje. 2008 metais šalyje meningokokine infekcija susirgo 79 žmonės, iš jų penki neišgyveno. 2009 metais susirgo 69 žmonės, šeši mirė. 2010 metais susirgo 36, mirė – 7 žmonės. Praėjusiais metais susirgo 77 Lietuvos gyventojai, septyni iš jų mirė. Šiais metais Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis jau sirgo aštuoni žmonės, iš kurių du moksleiviai iškeliavo į Anapilį.

Šiauliečiai taip pat neišvengia klastingos ligos – kasmet infektologams tenka gydyti keletą ligonių. Dažniausiai ligą, anot A. Kaušo, pavyksta įveikti ir netekčių išvengiama.

Ir serga, ir bakterijas nešioja

Ūmios bakterinės infekcijos sukėlėjas – B ir C serologinių grupių meningokokas, aplinkoje nėra gyvybingas ir labai greitai žūsta. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau. Pavyzdžiui, +10 laipsnių temperatūroje sukėlėjas žūsta per dvi valandas. Esant +50 laipsnių temperatūrai – pakanka ir penkių minučių. Tiesioginiai saulės spinduliai klastingos ligos sukėlėjus užmuša per 2–6 valandas.
Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Su smulkiausiais seilių lašeliais, pasak L. Kupčinskienės, išplinta į aplinką. Imlesnis, silpnesnės imuninės sistemos žmogus gali užsikrėsti artimo kontakto metu, per kvėpavimo takus.

Infekcijos šaltinis, pasak L. Kupčinskienės ne tik sergantis žmogus, bet ir sveikas bakterijų nešiotojas. Ligos inkubacinis periodas nuo dviejų iki dešimties dienų. Tuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos požymių. Staiga pakyla kūno temperatūra, ima varginti stiprūs galvos skausmai, ligonis pradeda vemti, išryškėja odos bėrimas. Bėrimo vietą prispaudus skaidriu stiklu, oda aplinkui pabąla, bet pats bėrimas nepranyksta. Šie hemoraginiai bėrimai yra būdingas meningokemijos požymis. Jei serga kūdikis, jis tampa ypač neramus, pulsuoja išsipūtęs momenėlis.

Žaibinė forma – pavojingiausia

Žmonės nėra labai imlūs meningokokinei infekcijai. Pasak infektologo Aido Kaušo, imlumas labiausiai priklauso nuo imuninės sistemos. Tačiau ne visada. Neretai šia liga suserga ir stiprūs, gerai išsivystę, retai sergantys vaikai. Tad akivaizdu, kad meningokokai „mėgsta“ sveiką organizmą.

Užsikrėtęs meningokokine infekcija gali tapti tik ligos sukėlėjo nešiotoju. Net ir tie, kurie suserga, pasak A. Kaušo, serga skirtingai. Vieniems diagnozuojamas lengvas nazofaringitas, kitiems sunkus meningoencefalitas. Pati sunkiausia - žaibinio meningokokinio sepsio forma.

Žaibinė forma, anot A. Kaušo, prasideda panašiai kaip ir tipinė. Skirtumas toks, kad ligonio būklė blogėja nepaprastai greitai, išberiama labai gausiai. Vaikų reanimacijos skyriaus vedėjas Valerijus Lapšinas pataria tėveliams stebėti labai karščiuojančių vaikų užpakaliuką, vidines šlaunų puses, kur bėrimas pasirodo pirmiausiai.

Vėliau kūno temperatūra gali tapti normali, tačiau ligonis būna susijaudinęs, nors sąmoningas. Gali pradėti dusti, krinta kraujospūdis, kartais pasireiškia traukuliai, sutrinka šlapimo išsiskyrimas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė kolegoms, kuriems tenka gydyti tokį ligonį, pataria pirmiausia ne raminti ar guosti artimuosius, ne rūpintis paciento higiena, bet skubiai skirti pirmąją antibiotikų dozę. „Mane taip mokė, ir aš to reikalauju“, - teigia patyrusi terapeutė. Taip esą dėl to, kad intensyviai negydomas ligonis gali mirti po 18–48 valandų kai pasireiškė pirmieji simptomai. Žinant, kad ligonis į gydymo įstaigą galėjo ir nesuskubti, medikas delsti negali nei minutės. Tada, kai antibiotikų nebuvo, visi šia sunkiausia forma susirgę ligoniai mirdavo. Antibiotikų era pakeitė situaciją, tačiau mirčių, pasak mediko, išvengti nepavyksta – miršta apie 40–60 proc. ligonių. Netekties išvengti pavyksta, kai į ligoninę atvykstama kuo skubiau.

Gydomi vienvietėse palatose

Kai infekcija paguldo žmogų į ligos patalą, ypač svarbu apsaugoti tuos, kurie dar neserga. Gydytoja epidemiologė Laima Kupčinskienė sako, jog tik asmenims, turėjusiems glaudų ryšį su ligoniu, taikoma chemoprofilaktika – skiriama antibiotikų. Medicinos darbuotojas taip pat rizikavo, jei, teikdamas pagalbą meningokokine infekcija užsikrėtusiam žmogui, nespėjo užsidėti medicininės kaukės. Sergantįjį, pasak gydytojos epidemiologės, būtina izoliuoti, tad pacientai ligoninėje guldomi į atskiras vienvietes palatas. Jei pacientų būtų daugiau nei vienas– pirmenybė guldant į vienvietę palatą teikiama kosintiems ir skrepliuojantiems pacientams arba jie guldomi į palatą su infekuotaisiais tuo pačiu mikroorganizmu. Medikai privalo užsidėti medicininę kaukę, naudoti vienkartines priemones bei nepamiršti rankų higienos. Patalpos turi būti vėdinamos, valomos drėgnuoju būdu, dezinfekcija atliekama įprastu ligoninėje dezinfekcijos režimu. Ligonio namuose dezinfekcija netaikoma, nes, kaip jau minėta, užkratas žūva labai lengvai. Rekomenduojama gerai vėdinti ir drėgnai valyti patalpas.

Vakcina nepašalina grėsmės susirgti

Net ir sunkiomis formomis susirgę ligoniai, pasak L. Kupčinskienės, pasveiksta, jei gydymas pradėtas laiku.

Šiuo metu imunologų naudojama vakcina, deja, tik sumažina, bet nepašalina rizikos susirgti šia užkrečiama liga. Taip yra todėl, kad Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos sudėtyje nėra meningokokinės infekcijos B serotipo, kuris dominuoja Lietuvoje. Specifinė meningokokinės infekcijos profilaktika šalyje, pasak specialistės, rekomenduojama tik asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis. Ypač patariama skiepytis vykstantiems į Afriką ir Egiptą.
Vyresni nei dviejų mėnesių kūdikiai, paaugliai ir suaugusieji skiepijami vakcina, kuri apsaugo tik nuo C serogrupės meningokokų sukeliamų ligų.

Planinė vakcinacija vykdoma Anglijoje, Islandijoje, Airijoje. Kai kuriose šalyse skiepijami visi šauktiniai į armiją. Rekomenduojama mokama vakcina skiepyti rizikos grupės asmenis.

Zita Katkienė,
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė